Pasirodė pirmasis URBACT programos naujienlaiškis lietuvių kalba, kuriame rasite informacijos apie krizės poveikį miestams, jų politikai ir ekonomikai, susipažinsite su trimis Švedijos miestais bei jų kultūra. Naujienlaiškyje rasite kvietimą dalyvauti URBACT metinėje konferencijoje bei kvietimą prisijungti prie 15 naujai patvirtintų URBACT projektų.
Ekonominės krizės įtaka miestų ekonomikai
Sužinokite daugiau apie mokslo ir technologijų parkų raidą dabartinės krizės metu: miestų, dalyvaujančių URBACT programos REDIS projekte, pavyzdžiai
Europos miestai vis aiškiau įsisamonina, kad stipri žinių infrastruktūra tapo esminiu privalumu šiandieninėje ekonomikoje. Miestai kuria įvairias priemones, kurios padeda plėtoti žinių ekonomiką: iniciatyvos, skirtos pritraukti talentingus žmones, žinių klasterių vystymas, pagalba plėtojant žinių ir informacijos mainus su universitetais ir įmonėmis.
Miestų raida žinių ekonomikos link: kokia ekonominės krizės įtaka?
Akivaizdu, jog miestams yra ypač svarbios nacionalinės politikos atsakui į ekonominę krizę pasirinktos priemonės ir investavimo į mokslinius tyrimus bei inovacijas lygmuo.
Pirmiausia, kai kurios šalys krizės metu dėl tam tikrų priežasčių gali optimistiškai žvelgti į ateitį, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija paskelbė apie mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtros iniciatyvas, kaip apie vieną pagrindinių ekonomikos gelbėjimo priemonių. Tačiau valdžia, norėdama sumažinti skolas, netolimoje ateityje vis tiek turės padidinti mokesčius arba sumažinti išlaidas. Savo ruožtu, tai gali sukelti grėsmę didelės apimties žinių ekonomikos plėtros programoms.
Antra, krizės poveikis skirtingas ne tik atskiroms valstybėms, bet ir atskiriems miestams. Stebima daug ženklų, liudijančių, jog pramoniniai regionai itin ženkliai nukentėjo nuo krizės dėl jų orientacijos į eksportą ir pasaulio prekybos žlugimo. Savo ruožtu, nors Jungtinės Karalystės ir Olandijos pavyzdžiai rodo, kad diversifikuota žinių ekonomika pasižymintys miestai iš krizės išeis labiau sustiprėję nei industriniai regionai, šiuo metu yra vis dar per anksti pateikti apibendrinančias išvadas.
Trečia, jei recesija tęsis toliau ir privačios įmonės privalės susimažinti kaštus, tai gali turėti teigiamą poveikį bendradarbiavimo tarp viešojo ir privataus sektoriaus bei bendrų projektų plėtrai.
Kaip mokslo sritys yra įtakojamos?
Pastaraisiais metais atskirų miestų rajonų pertvarkymas į “mokslo kvartalus” tapo esmine daugelio Europos miestų integruoto darnaus vystymosi priemone. Per pastarąjį dešimtmetį “žinių kvartalai“ arba “kūrybiniai rajonai” daugelyje šalių tapo neatskiriama miestų struktūros dalimi, taip pakeičiant aštuntojo bei devintojo dešimtmečio tradicijas, kai mokslo parkai buvo vystomi naujai kuriamuose priemiesčių rajonuose.
Krizės poveikis miestų „žinių kvartalams“ priklauso nuo viešojo ir privataus sektoriaus investicijų – tai rodo REDIS projekte dalyvaujančiųmiestų partnerių patirtis. Projektuose, kuriuose privatus sektorius aktyviau dalyvauja, pavyzdžiui, Niukaslyje (angl. Newcastle, Jungtinė Karalystė) galima didesnė vėlavimo arba veiklos mažinimo tikimybė, nes privatūs investuotojai neigiamai reaguoja į didesnes kapitalo sąnaudas ir mažesnes, nei tikėtasi, pajamas. Tais atvejais, kai didžiąją investicijų dalį atlieka viešasis sektorius, krizės įtaka juntama mažiau, pavyzdžiui, kaip Magdeburge (Vokietija) arba Balstogėje (lenk. Bialystok, Lenkija).
Išvados: reali krizės įtaka ir išaugęs viešojo sektoriaus vaidmuo
Tyrinėtojai fiksuoja akivaizdų krizės poveikį miestų žinių ekonomikos sektoriui, jų politikai ir projektams, tačiau pats poveikio dydis skirtinguose miestuose yra nevienodas.
Esminiai, skirtingą poveikį lemiantys veiksniai yra investavimo į mokslinius tyrimus ir inovacijas nacionaliniu lygiu apimtis bei miestų ekonomikos pobūdis – ar dominuojanti ekonomika yra pramonė ar įvairia žinių ekonomika pagrįsta veikla.
Pabaigai pažymėtina bendra tendencija - recesijos metu viešasis sektorius perima iš privataus sektoriaus projektus ir tampa pagrindiniu jų vystytoju.
Willen van Winden teksto santrauka
Visas straipsnis, parašytas REDIS vyriausio eksperto Willem Van Windenyra skelbiamas URBACT tinklalapyje http://urbact.eu
*Daugiau informacijos apie REDIS tinklą rasite tinklalapyje http://urbact.eu/en/projects/innovation-creativity/redis/our-partners
Reportažas: kelionė į Švedijos centrą
Atsižvelgiant į tai, kad Švedija pirmininkauja Europos Sąjungoje ir į tai, kad URBACT metinė konferencija bus rengiama būtent Stokholme, pristatome Švedijos miestus - Sodertalje, Herrljunga ir Malmo. Apžvelgsime, kuo jie yra įžymūs ir su kokiais iššūkiais susiduria - tai puiki galimybė pajausti Švedijos miestų kultūrą.
Södertälje
Ar žinote, kad žymus tenisininkas Björn Borg gimęs Södertälje mieste? Šis miestas yra pietrytinėje Švedijos dalyje, Stokholmo regione ir pasižymi tautine įvairove: iš 84 tūkst. gyventojų 40 % sudaro kitų tautybių atstovai – Turkijos, Sirijos, Libano ir Irako. Södertälje mieste glaudžiasi daugiau pabėgėlių iš Irako nei Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje kartu paėmus.
Mūsų gidas buvo Anders Bäcklander iš savivaldybės Bendruomenės planavimo departamento. “Södertälje yra tarsi kryžkelė, savotiškas komunikavimo centras šalies dinamiškiausiame regione. Miesto uostas yra didžiausias visame regione. Mūsų miesto centras yra labai gyvybingas, pasižymi tarptautinių kompanijų gausa ir aukštu išsilavinimo lygiu”.
Södertälje dalyvauja URBACT RegGov projekte, kuriuo siekiama tobulinti bendradarbiavimą tarp miestų ir regionų, skatinant integruotą nepalankiose sąlygose esančių miestų rajonų vystymąsi.
Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje vietos pramonė išaugo ir miestas ženkliai išsiplėtė. Tuo metu įgyvendintos nacionalinės programos tikslas – per 10 metų pastatyti milijoną pastatų turėjo didelę įtaką miesto struktūrai. „Šie rajonai sudaryti iš tankiai apgyvendintų pastatų. Vienas iš pagrindinių mūsų tikslų šiandien yra sėkmingai pertvarkyti šias vietoves ir jas integruoti į miestą, "- teigė Anders.
Ką Anders Bäcklander labiausiai kritikuoja Södertälje mieste? „Tam tikra infrastruktūra yra per daug vizualiai dominuojanti, o viešojo transporto sistema nėra pakankamai patraukli”. O kas jam labiausiai patinka mieste? “Senamiestis ir tai, kad miestas yra prie pat vandens, žinoma, nuostabios kaimo apylinkės”, - teigė pašnekovas.
Herrljunga
Švedijoje Herrljunga miestas yra žinomas dėl sidro, kuris šalyje yra labai populiarus. Šis mažas miestelis, kuriame gyvena 9300 gyventojų, dvidešimto amžiaus pradžioje išaugo greta geležinkelio ir dabar yra svarbus geležinkelio mazgas.
Savivaldybės Informacijos ir plėtros skyriaus vadovė Elin Liljebäck teigia – „pasiekti Goteborgą (Gothenburg), antrą pagal dydį Švedijos miestą, bei penkis universitetus užtrunka apie valandą. Apie 1,5 milijono žmonių gali atvykti į Herrljunga mažiau nei per valandą!”
Miestas dalyvauja URBACT projekte Urban N.O.S.E., kurio tikslas – remti socialinių įmonių plėtrą. Herrljunga mieste dominuoja du ekonominiai sektoriai – žemės ūkio produkcija ir pramonė.
Ne pelno sektorius yra labai dinamiškas. Jame dirba nemažai savanorių, veikia nevyriausybinės organizacijos, tačiau veikia taip pat ir keletas verslo organizacijų.“ Mūsų uždavinys - plėsti verslumo perspektyvas, siekiant skatinti verslininkus investuoti į ne pelno sektorius ", - teigė Elin.
Kokios pagrindinės Elin Liljebäck pastabos miestui?
„Mes dar neišnaudojame daugumos mūsų miesto privalumų, tokių kaip gera geografinė padėtis ar verslo aplinka. Gali būti, kad tai įtakoja gyventojų pasitikėjimo savimi stoka.“ O kas Elin labiausiai patinka Herrljunga? „Jausmas, kad viskas yra labai arti, ne tik geografiniu požiūriu, bet ir dėl glaudžių socialinių tinklų. Žmonės noriai bendrauja ir yra įtraukti į miesto plėtojimą”.
Malmė (Malmö)
Įspūdingas gyvenamasis dangoraižis - Turning Torso yra aukščiausias pastatas Skandinavijoje. Jis pastatytas 2005 metai Malmėje, trečiame pagal dydį mieste ir išreiškia neįtikėtiną šio miesto energiją. Bertil Nilsson teigia, kad Malmė šiuo metu yra pereinamajame laikotarpyje – iš industrinio miesto jis tampa žinių miestu. Buvęs pramoninis miestas tampa investicija į naujas technologijas – medicinines, organinių medžiagų ir aplinkos, kompiuterių, skaitmeninės žiniasklaidos ir aukšto lygio mokymo programas. Malmės universitete, kuris buvo atidarytas 1998 metais, šiuo metu mokosi 15 tūkst. studentų. „Mes turime gana gerai išvystytą infrastruktūrą, kurios dėka miestas tampa lengvai pasiekiamas ir aplinka yra patraukli bei dinamiška verslininkams”.
Malmė dalyvauja URBACT projekte CoNet, kuris tiria dabartines socialinės sanglaudos stiprinimo miestų apylinkėse galimybes.
Malmės miestas yra pats kosmopolitiškiausias visoje Švedijoje. Pasak Bertil, tarp 270 tūkst. gyventojų yra 164 tautybių atstovų ir kalbama beveik 100 skirtingų kalbų. Apie trečdalis gyventojų populiacijos yra pirmos ar antros kartos imigrantai. Socialinė ir teritorinė atskirtis stiprėja, o miestas bando geriau suprasti problemas bei rasti efektyvesnius ir ilgiau veikiančius problemų sprendimo būdus.
Bertil apgailestauja, kad Malmėje yra nemažai jaunų žmonių, kurie patiria socialinę atskirtį dėl savo neišsimokslinimo ir susiduria su darbo paieškos problemomis. Jis taip pat apgailestauja, kad nesaugumas, nusikalstamumas ir narkotikų prekyba klesti tam tikruose rajonuose.
O kas Bertil patinka mieste? „Žalieji plotai ir parkai. Aš branginu Augustenborg ekologinę zoną ir negaliu sulaukti naujo botanikos sodo mieste, kurį nuspręsta statyti. Be to, man patinka mūsų daugiakultūrinės visuomenės jėga ir potencialas ”.
Jei norite daugiau sužinoti apie kitas mūsų kelionės stoteles - kitus miestus – Umeå, Gothenburg, Lidingö ir Karlskrona ir Solna spauskite čia.
URBACT metinė konferencija Stokholme
Metinė URBACT konferencija vyks 2009 m. lapkričio 25 d., trečiadienį, nuo 8 val. Iki 17.15 val., Stokholmo Nacka Strand XIX a. automobilių gamyklos patalpose.
Ekonominio nuosmukio ir neaiškių tolimesnių aplinkos raidos perspektyvų kontekste vyksiančios URBACT konferencijos metu bus aptariamos integruotos tvarios miestų plėtros problemos. Interaktyvių seminarų metu dėmesys bus sutelktas į naujoves ir kūrybiškumą, žmogiškąjį kapitalą ir verslumą, miestų ir demografijos pokyčius, išsaugant arba kuriant miestų identitetus, valdymo modelius, atstatant skurdžius rajonus, įgyvendinant Leipcigo chartiją bei dalijantis miestų atsakų į ekonominę krizę gerąja patirtimi.
Jūs taip pat kviečiami dalyvauti. Daugiau informacijos rasite čia.
Greit pasirodys nauji URBACT projektai!
Antro kvietimo teikti paraiškas dėl 12 naujų teminių tinklų/projektų ir 3 naujų darbo grupių sudarymo terminas baigėsi 2009 m. rugsėjo 25 d.
Kvietimu teikti paraiškas buvo siekiama padėti spręsti šiuo metu svarbiausias problemas, sąlygojamas ekonominės krizės ir jos pasekmių, klimato kaitos ir jos padarinių. Visi nauji projektai bus susiję su viena arba abejomis problemomis.
Lapkričio mėn. pabaigoje URBACT tinklalapyje bus pateiktas įgyvendintų projektų sąrašas.
Nauji URBACT projektai, kurie yra dar tik plėtojimo etape, turės galutinai suformuoti reikiamas partnerystes.
Taip pat internete pateiksime vadovaujančiųjų partnerių kontaktus ir jūs galėsite su jais susisiekti, jei pageidausite įsitraukti į URBACT ir tapti vienu iš šių projektų partnerių.
Daugiau informacijos apie tai, kodėl turėtumėte tapti URBACT II projekto partneriu ir kaip juo tapti rasite URBACT tinklalapyje http://urbact.eu
2009 m. lapkričio mėn. naujienlaiškį galite atsisiųsti PDF formatu
