URBACT

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

2010 m. gegužės mėn. URBACT programos naujienlaiškis

Antradienis, 18 Gegužė 2010 00:00
El. paštas Spausdinti PDF

Analizė: Kaip ekonominio netikrumo metu miestai gali išnaudoti universitetų teikiamas galimybes?

Santrauka iš URBACT projekto RUnUP vadovaujančiojo eksperto Clive Winters analizės

Ekonominio nuosmukio metu paprastai išauga aukštojo mokslo poreikis. Tai paprastai pastebima iš išaugusio mokymo kursų ir švietimo programų, kuriomis siekiama didinti asmenų įsidarbinimo galimybes, poreikio. URBACT programa, siekdama skatinti inovacijas ir kūrybingumą analizuoja, kaip miestai gali išnaudoti bendrąjį universitetų ir kitų žinių institucijų potencialą tam, kad paskatintų konkurencingumą ir naujoves vietos lygmeniu.

Koks yra konkretus universitetų vaidmuo ekonominio nuosmukio metu ir kaip gali universitetai prisidėti prie ekonomikos atsigavimo ilguoju laikotarpiu?

Pasak Clive Winters, ekonominio netikrumo metu universitetams ir miesto valdžiai tenka esminis vaidmuo. Jis teigia, kad norint sėkmingai spręsti kylančius iššūkius, reikia iš naujo įvertinti bendro pobūdžio vaidmenį, kurį atlieka universitetai jų santykį su vietos bendruomenėmis, jų paramą įgūdžių ir gebėjimų lavinimui ir švietimui, jų vaidmenį skatinant universitetuose besimokančius jaunus žmones pradėti verslą, taip pat jų dalyvavimą inovacijų, žinių perdavimo ir verslo kūrimo procesuose.

Clive Winters pabrėžia, kad tam tikru ekonomine ir kultūrine autarkija pasižymintys mažo ir vidutinio dydžio miestai, apibūdinami sąvoka „Miestai poliai“ (angl. „Urban Poles“), yra itin svarbūs skatinant ES ekonominį augimą ir inovacijas. Savo ruožtu, autorius pažymi, kad siekiant strateginių plėtros tikslų būtina pilnai išnaudoti vietinį potencialą, į inovacijų kūrimo ir diegimo vietos lygmeniu procesą pilnai įtraukiant universitetus.

Pasak autoriaus, ekonominio nuosmukio metu universitetai gali atlikti svarbų vaidmenį keturiose pagrindinėse srityse:

1. Gebėjimai, mokymai ir darbuotojų tobulėjimas: esmine priemone tobulinti lyderystės ir valdymo įgūdžius laikomas universitetų įsitraukimas į darbo jėgos gebėjimų tobulinimą. Tuo pat metu universitetai gali efektyviai dalyvauti verslo praktikos tobulinime ir didinti veiklos efektyvumą.

2. Inovacija, žinių perdavimas, verslo parama: universitetai vaidina reikšmingą vaidmenį projektuojant ir kuriant naujus gaminius, kuriant jų prototipus, formuojant bei tobulinant gamybos procesus. Universitetai dažnai glaudžiai bendradarbiauja su mažomis ir vidutinio dydžio įmonėmis savo bendruomenėse, taip padėdami joms tapti labiau produktyviomis ir pelningomis. Jie taip pat padeda didelėms ir mažoms įmonėms kartu atsinaujinti.

3. Universitetai, kaip verslo inkubatoriai ir jų absolventų verslumo skatinimas: universitetų patirtis parodė, kad universitetai gali sėkmingai būti savotiškai verslo inkubatoriais, skatindami savo studentus kurti verslą ir jo plėtrai išnaudoti universitetų potencialą (angliškai tokios įmonės vadinamos „spin-off“ įmonėmis t.y., tokiomis kurios kuriasi remdamosis aukštųjų mokyklų moksliniu ir technologiniu pagrindu). Toks verslo formavimosi būdas yra  ypač svarbus naujose, mokslui imliose pramonės šakose.

Žemo verslumo regionai, taip pat regionai, pasižymintys menkai išvystyta aukštųjų technologijų pramone ypač siekia skatinti tokio tipo aukštojo mokslo institucijų ir verslo sąveiką. Pavyzdžiui, Nyderlandų rytuose, mažų ir vidutinio dydžio miestų kategorijai priskiriamo Enšedės (ol. Enschede), miesto universitete per įvairias programas tarp studentų ir darbuotojų aktyviai skatinamas verslumas. Dėl to universitetas pasižymi didžiausiu universiteto pagrindu verslą pradedančių įmonių rodikliu Nyderlanduose. Per 20 metų universitete savo veiklą pradėjo daugiau nei 700 įmonių. Iš šių įmonių 5 metų laikotarpiu išsilaikė daugiau nei 70 proc. tokių įmonių, kurios iš viso sukūrė beveik 10 tūkst. darbo vietų. Be to, universitete dar yra apie 130 studentų valdonų įmonių. Tokios verslo poveikis miestui yra aiški – stiprūs pramoniniai ryšiai ir daugiau kaip 600 iš universiteto kilusių įmonių, kurios klesti aplink universiteto miestelyje ir aplink jį.

4. Galimybė paremti lėšomis: padėdami perduoti žinias verslui per mokslinius tyrimus ir konsultacijas, universitetai gali sustiprinti galimybes pasinaudoti finansavimo schemomis, skirtomis verslo konkurencingumo didinimui. Tam tikros schemos gali apimti, pavyzdžiui, savotišką „inovacijų vaučerių“ sistemą, skirtą padėti mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms gauti naudos tiek iš mokslinių tyrimų ir plėtros, tiek iš konsultavimo paslaugų.

Apibendrindamas miestų ir universitetų vaidmens plėtojant verslą praktikų analizę, Clive Winters pažymi, kad daugeliui miestų reikia stiprinti individualias ir organizacines žinias apie jų regionuose esančias žinių institucijas ir jų galimybes. Vietos valdžia, suvokdama universitetų struktūras, esminius ryšius, pagrindines mokslinių tyrimų ir švietimo temas, gali sėkmingai suderinti universitetų veiklą su vietos ekonominės plėtros prioritetais

Skaitykite daugiau:

 Reportažas:

Specialus pranešimas: projektas EVUE – Sudaryti galimybę elektra varomoms transporto priemonėms  parodyti savo galimybes gatvėje

Dėl pažangos, pasiektos kuriant elektros baterijas, elektrinės transporto priemonės miestuose greitai  taps realybe. Matthew Noon yra vadovaujantis URBACT projekto EVUE (angl. Electric Vehicles in Urban Europe) partneris ir Vestministerio miesto (Westminister City) (Didžiojo Londono dalis) atstovas. Jis aptaria klausimus, į kuriuos miestai turi atsižvelgti prieš įgyvendindami elektrinių transporto priemonių strategiją. Esminis iššūkis – kaip nuo bandomojo etapo pereiti prie ilgalaikio ekonomiškai perspektyvaus pramoninio sprendimo.

 

„Ilgainiui elektra varomi automobiliai taps dominuojančia technologija, todėl kuo anksčiau miestai atsižvelgs į su tokiomis transporto priemonėmis susijusius savo plėtros veiksnius, tuo geriau jie bus pasiruošę, kai šių automobilių gamyba taps masine“, - teigia Matthew Noon.

Tarp dešimties miestų – EVUE projekto partnerių yra novatoriški miestai, pavyzdžiui, Stokholmas (Švedija) turintis 15 metų patirtį savivaldybių darbuotojams ir verslininkams naudojant elektrines transporto priemones. Kitame mieste-partneryje Osle (Norvegija) iki 2010 m. pabaigos numatyta įrengti 200 visuomeninių įkrovimo stočių. 2009 m. gegužės mėn. Londonas paskelbė ambicingą planą –pasiekti kad mieste „kiek galima greičiau“ atsirastų 100 tūkst. elektra varomų automobilių. Kiti miestai-partneriai ieško savų būdų kaip įgyvendinti iššūkį – nacionalines švaraus transporto strategijas įgyvendinti vietos lygmenyje. Tokius sprendimus pateikia Madridas (Ispanija), Frankfurtas (Vokietija), Beja ir Lisabona (Portugalija), kurie taip pat yra Europos konsorciumo „Elektra varomos transporto priemonės pažangiems miestams“ (angl. EVA - Electric Vehicles for Advanced Cities) nariai. Šis konsorciumas jungia 23 miestus, automobilių gamintojus, elektros energijos tiekėjus ir mokslinių tyrimų institucijas. Greta to, tiek šiuose, tiek ir kituose EVUE projekto miestuose-partneriuose, tokiuose kaip Krokuva (Lenkija), Sučava (Rumunija) ir Zogafrou (Graikija), dar daug turi būti padaryta tam, kad elektra varomi automobiliai miestuose taptų realybe.

Tikslas 1: „Įtikinti vartotojus naudotis elektriniais automobiliais“

Elektra varomų automobilių nauda miestams yra žinoma. Šios transporto priemonės išsprendžia oro taršos, CO2 emisijų ir triukšmo klausimus. Elektra varomi automobiliai ilguoju laikotarpiu taip pat gali padėti geriau suvokti automobilio vietą šiuolaikiniame mieste. Miestams reikalinga funkcionali visuomeninio transporto sistema, kuri būtų suderinta su dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra. „Tačiau kai kurios kelionės, kaip pavyzdžiui, apsipirkimas, visada pareikalaus individualių transporto priemonių“, - teigia Matthew Noon, kuris jau dešimt metų projektuoja visuomeninio transporto sistemas.

„Šiuo metu mes esame tarsi užburtame rate: vartotojai nebus tikri, kol elektriniai automobiliai nepradės realiai važinėti gatvėmis“, - teigia autorius. Savo ruožtu, kol vartotojai laukia veikiančių pavyzdžių, technologijos plėtra pirmiausia priklauso nuo valstybės ir automobilių gamintojų. „Miestai bus prioritetinės įgyvendinimo sritys, kuriose per savivaldybės bus „statomas tiltas tarp elektrinių transporto priemonių ir vartotojų“.

Pasak Matthew Noon, pirmas žingsnis prasideda nuo transporto priemonių gatvėje, taip įrodant gyventojams, kad šie automobiliai atitinka jų poreikius, susijusius su veikla (autonomija, saugumas, greitis ir t.t.) ir nauda (keleivių vietų skaičius, bagažinės dydis ir t.t.). Savivaldybės elektrinių automobilių parko sukūrimas būtų pirmas „elektrinis“ žingsnis, tačiau reikalingos investicijos yra nemažos. Pavyzdžiui vien Londone buvo apskaičiuota, kad prireiks 69 mln. eurų norint įrengti 25 tūkst. suplanuotų įkrovimo stočių iki 2015 m. Išlaidos bus padalintos tarp savivaldybių, valstybės ir privačių partnerių. „Kadangi pradinės investicijos miestams yra didelės, būtina daug dirbti dėl ilgalaikės elektrinių transporto priemonių plėtros strategijos“.

Sąlygų sukūrimas elektra varomų transporto priemonių rinkos atsiradimui

 Projekto EVUE miestai partneriai dirbs pagal tris esminius strategijos elementus:

  • Elektrinių transporto priemonių baterijų įkrovimo infrastruktūros plėtros strategija, įskaitant pasirinkimą tarp trijų egzistuojančių technologijų (lėta, standartinė ir greita), įkrovimo stočių išdėstymo miesto teritorijose planavimas (gatvėje, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, miesto pakraščiuose ir t.t.) ir namuose, bet taip pat neišvengiamas ir elektros energijos gamybos klausimas.
  • Skatinimo priemonės, kuriomis būtų siekiama didinti elektra varomų automobilių paklausą ir tekti pagalbą juos įsigyjant. Tokias priemones galima būtų įgyvendinti kartu su vyriausybės taikomomis priemonėmis (papildomos išmokos, mokesčių lengvatos). Savo ruožtu ir miestai turi daug svertų, prieinamų jiems, pavyzdžiui, nemokamas parkavimas arba leidimas rezervuoti parkavimo vietą. Pavyzdžiui, Osle leidžiama elektrinėms transporto priemonėms važiuoti autobusams skirtomis eismo juostomis.
  • Komunikacija ir marketingas. Elektra varomų transporto priemonių sėkmė ir tai, kaip ilgai ji tęsis, priklausys nuo to, kaip miestai ir jų partneriai propaguos jų naudojimą, pavyzdžiui, suteikiant stiprų prekinį ženklą arba susiejant jas su IT paslaugomis.

Po to, kai gyventojai pradės masiškai naudotis elektra varomais automobiliais, taps svarbu užtikrinti ekonominį projektų gyvybingumą. „Tuo metu, kai daugelis miestų susiduria su finansinėmis problemomis, pasirinktas viešųjų infrastruktūrų plėtros modelis yra labai svarbus klausimas, kuris turi būti nuodugniai ištirtas ir jį reikia pradėti svarstyti jau dabar“, - teigia Matthew Noon.

Skirtingi aspektai skirtinguose miestuose

Matthew Noon teigia, kad nėra gerosios praktikos, bet yra pasirinkimas arba kryptys, kurios tinka skirtingose situacijose. EVUE projektu mes bandome kiekvienam miestui, atitinkamai pagal jo poreikius, pritaikyti elektrines transporto priemones.

 Skaitykite daugiau:

  • EVUE – URBACT tinklalapis

 Naujienos:

Naujas interaktyvus URBACT projektų žemėlapis dabar pasiekiamas online!

Palermas (Italija), Berlynas (Vokietija), Malmė (Švedija), Celje (Slovėnija), Santjago de Kompostela (Ispanija), Budapeštas (Vengrija) - išsiaiškinkite, ar jūsų miestas priklauso vienam iš 255 URBACT miestų ir atraskite mūsų partnerius atnaujintoje URBACT interaktyvaus žemėlapio internetinėje versijoje!

Interaktyvus žemėlapis atnaujintas ir papildytas naujais URBACT projektais. Nepamirškite reguliariai apsilankyti! Jums tereikia paspausti “Paieška interaktyviame žemėlapyje“ (angl. "Search with the interactive map" URBACT tinklalapyje.

Spustelkite žemėlapyje ant miesto, kad pamatytumėte su juo susijusius URBACT projektus arba pasirinkite iš dešinėje esančio sąrašo vieną iš projektų, kad atrastumėte konkretaus projekto partnerius.

Skaitykite daugiau:

URBACT informacinių centrų straipsniai yra pasiekiami on-line URBACT tinklalapyje!

Kiekvieną mėnesį URBACT svetainėje rasite nacionalinių URBACT informacinių centrų parengtus straipsnius miesto politikos klausimais. Šį mėnesį skaitykite Vengrijos ir Švedijos informacinių centrų parengtus straipsnius, o greitu metu Jus pasieks straipsniai iš Rumunijos, Vokietijos, Austrijos, Nyderlandų ir Bulgarijos.

Skaitykite daugiau:

Daugiau teminių reportažų iš šių šalių rasite čia:


 


 

Jūsų nuomonė

Šioje svetainėje pateikta informacija apie URBACT II programą jums buvo naudinga?
 

 


2010 m. liepos -rugpjūčio mėn.

 

URBACT II– tai Europos miestų mainų ir mokymosi programa, kuria siekiama skatinti darnų miestų vystymąsi.

URBACT II sudaro galimybę įvairiems miestams ir savivaldybėms dirbti kartu, įgyvendinti projektus, dalintis patirtimi ir gilinti turimas žinias. Kiekvienas projektas orientuotas į konkrečią miestų plėtros tematiką, pavyzdžiui, teigiamo jaunimo potencialo išnaudojimas, socialinio būsto ar  paveldo išsaugojimo problematika.

URBACT II sudaro galimybes rasti atsakus į miestams kylančius iššūkius, kuriuos vėliau kiti miestai gali panaudoti kaip gerosios praktikos pavyzdžius.

URBACT II programoje dalyvauja daugiau kaip 5000 partnerių atstovaujančių 255 miestams iš 29 valstybių.