Senėjimas ir užimtumas : iššūkis vietos politikai
Santrauka iš Annamaria Simonazzi teminio tinklo „Aktyvus amžius“ vadovaujančiojo eksperto
Kaip nacionalinio ir vietos lygmens politikos iniciatyvos gali paskatinti vyresnio amžiaus darbuotojų integraciją darbo rinkoje ir užimtumą?
Dabartiniai gyventojų amžiaus struktūros pokyčiai daro reikšmingą poveikį darbo rinkai. Šiandien ilgesnio gyvenimo perspektyva sąlygoja ženklius dirbančiųjų ir pensininkų santykio pokyčius, dirbančiųjų skaičiaus mažėjimą. Kitą vertus, užimtumas išlieka pagrindine priemone, kuria gyventojai gali išreikšti savo poreikius ir socialinius – ekonominius siekius, o aukštas užimtumo lygis yra vienintelis būdas užtikrinti ilgalaikį socialinės apsaugos sistemų tvarumą. Galimybių ilgiau dirbti suteikimas vyresnio amžiaus žmonėms reikalauja aktyvios amžiaus politikos nacionaliniu ir vietos savivaldos lygmeniu.
Vyresni darbuotojai: daugiau išlaidų – mažiau produktyvumo?
Vyresni darbuotojai paprastai laikomi „brangesniais“. Žinoma, nuo stažo priklausanti darbo užmokesčio sistema sąlygoja atlyginimo didėjimą didesnį stažą turintiems vyresniems darbuotojams. Tuo tarpu lankstesnės darbo užmokesčio sistemos gali padėti užtikrinti galimybės įsidarbinti ir išlaikyti darbo vietą vyresniems žmonėms kartu mažinant santykinius tokių darbo vietų kaštus. Žinoma, bet kuriuo atveju reikia gerai įvertinti galimą neigiamą tokių reformų poveikį pajamoms bei šiuo metu ir taip nesaugioms darbuotojų karjeroms.
Vyresnio amžiaus darbuotojai neretai laikomi mažiau produktyviais. Tačiau nepaisant empirinių tyrimų išvadų, kad produktyvumas didėja su amžiumi, vadovai neretai mano priešingai. Patirtis, stabilumas ir patikimumas neretai yra nepagrįstai nuvertinami, stengiantis sumažinti įgūdžių lavinimo ir darbo organizavimo mokymus.
Vyresnio amžiaus darbuotojai neretai laikomi mažiau produktyviais. Tačiau nepaisant empirinių tyrimų išvadų, kad produktyvumas didėja su amžiumi, vadovai neretai mano priešingai. Patirtis, stabilumas ir patikimumas neretai yra nepagrįstai nuvertinami, stengiantis sumažinti įgūdžių lavinimo ir darbo organizavimo mokymus.
Paskatų teisingumo nustatymas nacionaliniu ir vietos lygmeniu
Nacionaliniu lygmeniu užimtumo politika papratai orientuojama į ekonominę sistemą, įgyvendinant tokias priemones kaip darbo rinkos dereguliavimas, bei į fizinius asmenis, įgyvendinant politiką, nukreipta į ugdymą ir mokymąsi visą gyvenimą.
Pažymėtina, kad egzistuoja nemažai priemonių, tokių kaip lankstesnis pensijos amžiaus reguliavimas, laipsniškas išėjimas į pensiją bei įvairūs pensijos ir darbo derinimo būdai, taip pat darbo kokybės tobulinimas, kurios gali padėti kompensuoti neigiamus išėjimo į pensiją aspektus. Dar viena efektyvia priemone šioje srityje galima įvardinti kompleksinių darbo strategijų, kuriomis siekiama skatinti solidarumą ir įgūdžių mainus tarp jaunų ir vyresnių žmonių, įgyvendinimą. Tokių strategijų pavyzdžiu galima įvardinti vadovavimo (mentoringo) schemas, kurios padeda įmonėms išsaugoti vyresnius patyrusius darbuotojus.
Tačiau įsidarbinimo galimybių stoka yra problema, kurią patiria įvairios kartos: politika, skirta išplėsti darbingą amžių daugiau įtakoja jaunosios kartos perspektyvas – didesnė darbų pasiūla vyresniems reiškia mažesnę darbų pasiūlą jaunesniems ir atvirkščiai. Todėl makroekonominė politika turėtų užtikrinti, tokią darbo paklausą, kad būtų išvengta skirtingų kartų konkurencijos darbo vietose.
Vietos lygmeniu aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimas dažnai remiasi visų dalyvių įtraukimu – tikslinių grupių, vietos valdžios ir kitų suinteresuotų šalių. Siekiant sėkmingai įgyvendinti darbo rinkos politikos priemones yra būtina įtraukti tiek vyresnio amžiaus darbuotojus, tiek ir darbdavius į įvairių įmonės ar organizacijos vidinių politikų įgyvendinimą, pavyzdžiui, toks sąveikos formatas gali būti naudojamas siekiant labiau išnaudoti patyrusių darbuotojų turimą potencialą ar tiesiog geriau informuoti apie vyresnio amžiaus darbuotojų sąlygojamą naudą įmonei ar įstaigai.
URBACT projekto Aktyvus amžius miestų patirtis
URBACT projektas „Active Age“ (liet. „Aktyvus amžius“), kurio vadovaujantis partneris yra Romos miestas (Italija), apima devynis Europos miestus. Viena iš pagrindinių šio projekto temų yra užimtumas ir jo skatinimas. Šis klausimas glaudžiai persipynęs su sveikatos, slaugos ir rūpybos bei socialinės įtrauktiems klausimais. Projekto partneriai kaupia gerosios praktikos pavyzdžius vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimo didinimo srityje. Toliau pateikiama keletas tokios praktikos pavydžių:
- Edinburge (Jungtinė Karalystė) geriau organizuojant darbo laiką, skatinamas lankstus darbo grafikas vyresniems žmonėms (įskaitant darbo ir asmeninio gyvenimo balansą). Miesto savivaldybė yra nustačiusi procedūras, kuriomis sudaroma galimybė atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių nuomones politikos darbotvarkės klausimais.
- Maribor miestas (Slovėnija) orientuojasi į pensijos problematiką: pagrindinis dėmesys skiriamas priemonėms, kuriomis siekiama palengvinti pasitraukimą iš aktyvios darbo rinkos į pensiją; pavyzdžiui, išankstinis veiklos planavimas laikotarpiui po išėjimo į pensiją, galintis sumažinti neigiamą ekonominį pasitraukimo į pensiją poveikį.
- Remiantis bandomuoju projektu, Romos miestas (Italija) toliau plėtoja orientacines ir konsultavimo paslaugas vyresniems nei 50 metų bedarbiams, skatindamas profesinį persiklasifikavimą ir mokymus arba nuosavo verslo plėtrą.
- Salonikų (gr. Thessaloniki) mieste (Graikija) stiprinama informacijos tarp darbdavių ir darbuotojų politika siekiant palengvinti vyresnio amžiaus darbuotojų informavimą apie darbo rinkos mokymus ir paslaugas.
Santrauka
Nacionalinės ir vietos politikos tikslas buvo didinti vyresnio amžiaus gyventojų užimtumą. Santykis tarp dirbančiųjų ir pasitraukusiųjų į pensiją gyventojų dalies vis dar yra ženkliai sąlygojamas nacionalinio užimtumo modelio ir įvairių gerovės režimų, o tai, savo ruožtu, atspindi istorinę, socialinę ir kultūrinę konkrečios šalies patirtį. Vietos politika turi atsižvelgti į konkrečias socialines ir ekonomines aplinkybes, tačiau norint politines programas pritaikyti tikslinėms grupėms, į jų formavimą ir įgyvendinimą būtina įtraukti ir vietos gyventojus, tikslines grupes. Šiame kontekste ypač svarbu, kad politikai pasimokytų tiek iš iš šių procesų gerosios, tiek ir iš blogosios praktikos pavyzdžių.
Skaitykite daugiau:
- Visas straipsnis pateikimas URBACT tinklapyje
- Active Age (Aktyvaus amžiaus) tinklas –
Reportažas
Pasienio miestų sritys Europoje
URBACT projekto EGTC rezultatų apžvalga
EGTC yra vienas iš šešių URBACT projektų, kurie baigsis prieš prasidedant vasarai. Septyni partneriai dvejus metus intensyviai dirbo siekdami pagerinti bendradarbiavimą abipus sienos, ypatingą dėmesį skirdami valdymo klausimams. Ludivine Slambo, projektų koordinatorė, dirbanti asociacijoje MOT (pranc. Mission Operationnelle Transfrontalière) teikiančioje techninę pagalbą, susijusią su bendradarbiavimo tinklų Prancūzijos pasienio vietovėse plėtra, pristato projekto rezultatus.
Šiandien, 27 valstybes nares vienijančioje Europos Sąjungoje (EU27) bendradarbiavimas abipus apima labai skirtingas realijas, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Vokietijos tiltas per Reino upę, Prancūzijos ir Ispanijos ligoninė Puigcerda mieste (Ispanija), bendra veikla skatinant turizmą ir bendras viešojo transporto tinklų valdymas. Projektai, veikiantys ar susiję su bendromis vystymosi strategijomis, tiesiogiai prisideda sprendžiant kiekvienam regionui kylančius iššūkius ir dažnai turi nemažos įtakos patiems miestams.
Šiuo metu Europos Sąjungoje veikia 60 tarpvalstybinių aglomeracijų abipus sienos, tačiau patys tokie dariniai yra itin skirtingi. Kai kurioms jų užtenka paprasto bendradarbiavimo susitarimo, kitos suformavo ne pelno asociacijas arba pasirinko Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (angl. EGTC – European Grouping for Territorial Cooperation) metodą – europinę teisinę priemonę, suformuotą 2007 m. Regionų Komiteto iniciatyva. „EGTC“ leidžia skirtingoms šalims bendradarbiauti sprendimus priimančiuose organuose, susijusiuose su abipus sienos įgyvendinamais projektais ir papildo jau galiojančias priemones.
Valdymo struktūra: priemonės, padedančios įgyvendinti projektus
Plėtojantis europiniam bendradarbiavimui abipus sienos valdymo ir koordinavimo problematika tampa itin svarbiu tokius ryšius lemiančiu veiksniu. „Dėl valdymo sudėtingumo vien pats bendros veiklos koordinavimas tampa uždaviniu savaime, kai tuo tarpu jis turėtų būti tik priemone skatinančia partnerių bendradarbiavimą bei įgyvendinti bendrus veiksmus, gerinančius piliečių gyvenimo kokybę.
Pasirinkęs valdymo problematiką, kaip pagrindinę temą Vietos veiksmų planui ir diskusijoms, „EGTC“ projektas tapo pirmuoju, parengusiu ir pateikusiu rekomendacijas bendradarbiavimo tobulinimui, atsakymus į klausimus dėl to, kaip organizuoti politinius, techninius ir finansinius bendradarbiavimo aspektus. Pradžioje galima pateikti keletą išvadų: reguliariam projekto stebėsenos užtikrinimui reikalinga suburti techninę grupę, užtikrinti ryšį tarp techninio ir politinio lygmens bei žiniasklaidos susidomėjimą ambicingų projektų plėtojimu, taip užtikrinant vietos valdžios pareigūnų paramą projekto veikloms.
Įgyvendinant projektą, Strasbūro – Ortenau (Prancūzija-Vokietija) euro-regionas nusprendė savo bendradarbiavimą plėtoti remiantis EGTC siūlomais instrumentais. MOT taip pat akcentavo pokyčių struktūros poreikį: „be kalbinių ir kultūrinių skirtumų bei skirtingo politinio konteksto, didelis dalyvaujančių žmonių, iš kurių daugelis turi ir kitų funkcijų atitinkamose savivaldybėse, skaičius yra vienas pagrindinių iššūkių pasienio bendradarbiavimui“.
Pilietinės visuomenės įtraukimo priemonių sukūrimas
Kita projekto „EGTC“ išvada - bendra politika visiems bus priimtinesnė, jeigu ji atsižvelgs į piliečių ir socialinių bei ekonominius veikėjų lūkesčius. Tarp paminėtų politikos iniciatyvų priimtinumą stiprinančių idėjų pateikiami įvykiai, dažniausiai susiję su sportu, kurie įtraukia regiono abipus sienos gyventojus, o taip pat ir interneto platformos bei įstaigų kurios įgalina piliečius tiesiogiai kreiptis į sprendimų priėmėjus, kūrimas. „Svarbiausia siekiant gyventojų paramos projekto veikloms yra tinkamai juos informuoti apie bendradarbiavimo ir gyvenimo regione abipus sienos aktualijas.
Bendradarbiavimo abipus sienos klausimas yra esminis nacionalinio ir Europos lygmens prioritetas
Projekto „EGTC“ partneriai aptarė rekomendacijas, kurias ketina pateikti Europos ir nacionalinėms institucijoms. „Aglomeracija yra vieta eksperimentinės bendruomenės politikai, todėl mes turime paremti jos plėtrą“.
Nepraleiskite!
Baigiamosios konferencijos metu, kuri vyks gegužės 6-7 d., bus platinami projekto „EGTC“ dokumentai, skirti miestams, dalyvaujantiems bendradarbiavimo abipus sienos projektuose. Tarp šių dokumentų bus ir vadovas, kuriame bus pateikiami įvairių mokymų, surengtų dvejų bendro darbo metų laikotarpiu, medžiaga, taip pat pateikiama metodologija, naudota partneriams rengiant savo Vietos veiksmų planus, svarbiausios pamokos, kurias partneriai išmoko iš projekto ir rekomendacijos nacionalinio ir europinio lygmens institucijos.
Skaitykite daugiau:
- EGTC projektas (URBACT tinklalpis)
- Dalyvaukite EGTC projekto baigiamojoje konferencijoje (URBACT tinklalapis)
NAUJIENOS:
Neišnaudotos kultūros paveldas: tvaraus miestų vystymosi katalizatorius ir tarptautiniu mastu konkurencinga Europa
URBACT turi savo didvyrį (angl. – HERO). Protingas pavadinimas ambicingam URBACT projektui, išleidusiam strateginį dokumentą „Neišnaudotos kultūros paveldas: tvaraus miestų vystymosi katalizatorius ir tarptautiniu mastu konkurencinga Europa“. Dokumente tiriamas ryškus miesto aspektas, egzistuojantis ES Sanglaudos politikoje, ypatingą dėmesį skirianti kultūros paveldo ir istorinių miesto kraštovaizdžių išsaugojimui. Juo siekiama didinti Europos istorinių miestų ir gyvenviečių patrauklumą gyventi, dirbti, investuoti ir būti pilnai pasirengusiems XXI a. globaliems iššūkiams.
Skaitykite:
