Moterų verslumas ekonominio nuosmukio metu: inovacijos savivaldybių lygmenyje
Santrauka iš profesoriaus Gill Scott, vadovaujančio WEED teminio tinklo partnerio, analizės
Moterų ir vyrų indėlis į ekonominį augimą yra vis labiau pripažįstamas Europos Sąjungoje kaip veiksnys, galintis paskatinti esminius pokyčius. Nepaisant Europos Sąjungos paramos ir kryptingos veiklos, Europos lygmens projektai, skirti moterų verslumui skatinti, vis dar išlieka itin reti. Dabartinė ekonominė krizė, savo ruožtu gali dar labiau neigiamai paveikti moterų verslumo tendencijas. Šioje situacijoje vietos savivaldos lygmens strategijos, skirtos skatinti moterų verslumą, tampa ypatingai svarbios.
Norint pakeisti padėtį, itin svarbiomis tampa savivaldybių lygmenyje formuojamos praktikos ir kuriamos strategijos. Visų pirma, analizės autorius pažymi, ūkio sektoriai, kuriuose moterys paprastai plėtoja savo verslą yra tie, kurie kuria patrauklią aplinką gyventi ir dirbti miestuose: slauga ir rūpyba, mažmeninė prekyba, apgyvendinimo paslaugos ir kai kurie aukštu žinių intensyvumu pasižymintys ekonomikos sektoriai. Ši veikla apima svarbias šiuolaikinio miesto ekonomikos sritis, pavyzdžiui, paslaugas, padedančios suderinti šeimą ir darbą. Antra, tyrimais įrodyta, kad parama moterų verslumo skatinimui padeda įtraukti ir moteris iš skurdesnių geografinių rajonų ir socialinių sluoksnių.
Devyni miestai, dalyvaujantys WEED projekte, savo miestuose parengė ir įgyvendina projektus, skatinančius moterų verslumą.
Celje mieste Slovėnijoje, savivaldybės parama buvo orientuota į nuolatinės pagalbos verslo plėtros klausimais (mentoringo) kokybės bei prieinamumo didinimą. Konsultacijos padeda moterims didinti pasitikėjimą savo jėgomis, kurti bei įgyvendinti verslo plėtros ir augimo planus. Pavyzdžiui, Vieno langelio principu veikiančios savivaldybės konsultacijos ir mokymo tarnybos, teikia informaciją ir mokymus verslininkams visais verslo plėtros klausimais. Ši nemokama paslauga suteikia interneto prieigą prie visų verslo įkūrimui reikalingų registracijos ir mokesčių dokumentų formų. Taip buvo ženkliai sumažinti verslo registracijos kaštai. Unikalus administracinės ir finansinės informacijos ir pagalbos, verslo paramos ir konsultavimo tarnybos bei informacijos šaltinio apie vietos verslo sąlygas derinys pabrėžia vietos žinių svarbą plėtojant atitinkamas paslaugas.
Tokių projektų kaip „Business Link“ (liet. – „Verslo ryšys“) iš Kento regiono (Jungtinė Karalystė), programos „Women are great“ (liet. „Moterys yra puikios“) iš Umea miesto (Švedija), mikrofinansų projektas iš Amjeno miesto (Prancūzija) ar Universitetų parama, įgyvendinama Santjago miesto (Ispanija) tarybos atvejų studijos parodė, kad :
· Verslumo kultūros ir verslumo skatinimas įvairiose moterų grupėse, įskaitant tas, kurios yra labiausiai nutolusios nuo vyraujančios ekonominės veiklos pobūdžio, gali būti paspartintas įgyvendinant gerai suplanuotas vietines mokymo programas;
· Savivaldybės skatinant ir aktyviai dalyvaujant yra sėkmingai užtikrinamas aukštesnės kokybės finansinių ir verslo paramos paslaugų, apjungiančių privačias, viešas ir pusiau viešas institucijas, teikimas, taip palengvinant moterų prieigą prie vienkartinių ir tęstinių finansinių ir verslo paramos šaltinių;
· Per savivaldybių veiklą bei bendradarbiavimą su universitetais galima sėkmingai kurti moterims ir jų plėtojamam verslui palankesnius verslo inkubatorius;
· Viešųjų pirkimų procedūrų reformos įtraukiant socialines išlygas gali būti vienu veiksnių skatinančių šeimos verslų rinkas.
Apibendrinant galima teigti, kad savivaldybių ir jų partnerių veikla ir diegiamos naujovės teikia nemažai vertingų pasiūlymų dėl veiksmingo lyčių lygybės skatinimo. Nepaisant to, kad verslumas visiems išlieka iššūkiu, galima kalbėti apie sukauptą ženklią patirtį, kurią pasitelkus galima būtų kovoti su ekonominio nuosmukio padariniais, nustatyti pagrindinius principus patraukliems ateities miestams kurti ir panaudoti moterų verslininkių dinamiškumą išeinant iš recesijos.
Skaitykite daugiau:
Visą straipsnį (URBACT tinklalpis)
WEED projektas (URBACT tinklalapis)
Portretas - Suzi KVAS: „Padarykite kambarį moterims“ (URBACT tinklalapis)
REPORTAŽAS:
Europos miestų kova su romų tautybės asmenų diskriminacija
Roma-Net yra vienas iš naujų URBACT projektų, kuriuo siekiama pagerinti romų integraciją. Roma-Net susiduria su tokiais iššūkiais kaip ksenofobija, skurdas, atskirtis nuo sveikatos apsaugos sistemos, mokyklų ir užimtumo galimybių – su tokiomis problemomis susiduria dauguma iš 8 mln. Europoje gyvenančių romų tautybės gyventojų. Ši projekto tema tiksliai atitinka šių metų - Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi - metų siekius.
Budapeštas (Vengrija) yra vadovaujantis 5 miestų (Udine, (Italija), Heraklion (Graikija), Karvina (Čekijos Respublika), Amadora (Portugalija)) projekto partneris, kuris pateikė projekto iššūkių ir sprendimų viziją.
„Vengrijoje, kaip ir kitur, romų socialinės integracijos procesas bus ilgas ir sudėtingas“. Tai buvo akivaizdu dar prieš pirmąjį Vietos paramos grupės susitikimą Budapešte su Gizella Mátyási, projekto Roma-Net vadove ir Vengrijos sostinės biuro atstovybės Briuselyje direktore. Jos žodžiai atspindi ypatingą problemos sudėtingumą ir dešimties metų kovos su romų diskriminacija tiek europiniu, tiek valstybių narių lygmeniu, nesėkmę.
Įvairių formų atskirtis
Socialinė atskirtis, su kuria šiomis dienomis susiduria romų tautybės asmenys, yra panaši visoje Europoje. Jų bendruomenė susiduria su tokiomis problemomis, kaip skurdas, jaunimo nedarbas, žemas pagrindinis ir profesinis išsilavinimas, ribota prieiga prie sveikatos apsaugos paslaugų, sudėtingos gyvenimo sąlygos.
Vengrijoje, kurioje gyvena 600 tūkst. romų (6% visos šalies populiacijos), kaip ir kitose Vidurio ar Rytų Europos šalyse, situacija pablogėjo nuo komunistinio bloko žlugimo. Livia Jaroka, romų kilmės vengrė, Europos parlamento narė paaiškina: „Anksčiau romai dirbdavo gamyklose kartu su kitos tautybės žmonėmis, todėl pasitaikydavo mišrių santuokų. Šiandien, 80%-90% Vengrijos romų yra bedarbiai arba dirba nelegaliai. Nebeliko vietos, kurioje galėtų susitikti ir bendrauti dvi bendruomenės“.
Šį atsiskyrimą įtakoja išankstinis nusistatymas ir ekonominė krizė gali tik pabloginti situaciją. 2009 m. rasistinės agresijos atvejų skaičius, nukreiptas prieš romus, padidėjo ne tik Vengrijoje, bet ir Čekijos Respublikoje, Ispanijoje ir Italijoje.
Fragmentiški atsakymai be apčiuopiamų rezultatų
Socialinė romų situacija Budapešte yra geresnė negu kitose šalies dalyse. Nuo 2005 m. pradėtos vykdyti socialinės ir užimtumo iniciatyvos, tokios, kaip Romų įtraukties dešimtmečio programa (2005-2015 m.), kuri sujungė 12 valstybių narių, o Vengrija tapo viena iš steigėjų. Tačiau projektai yra vykdomi daugybės veikėjų ir todėl išlieka lokalizuoti. Gizella Mátyási teigia: „Budapešto savivaldybė nėra apie tai informuota dėl dvigubo miesto administracinio lygmens, kur vietos valdymas užtikrinamas rajonų įgaliojimais.
Vengrijos vyriausybė per pastaruosius 20 metų romų tautybės asmenų socialinei integracijai išleido 553 mln. eurų. Atskirose srityse pastebima ženkli pažanga, pavyzdžiui užtikrinant geresnę prieigą prie mokymo ar ūkininkavimo programų plėtros. Tačiau, bendrai vertinant rezultatai yra nepakankami dėl dviejų pagrindinių priežasčių: konkrečių veiksmų stokos ir bendradarbiavimo tarp skirtingų suinteresuotų šalių atstovų trūkumo.
2008 m. po balsavimo Taryboje, Europos Sąjunga įsipareigojo sukurti bendrą Europos politiką, skirtą romų tautybės asmenų integravimui. Europa tikisi, kad miestai ir jų parengti bei įgyvendinami integruoti veiksmų planai konkrečiais veiksmais parems šį siekį.
Roma-Net: judėjimas naujų idėjų link
Susidūrus su tokio didelio mąsto iššūkiais, pirmąja projekto Roma-Net misija tapo užduotis sukurti tarptautinių mainų tinklą, kuris palengvintų šios jungtinės politikos įgyvendinimą per Vietos veiksmų plano gerąsias praktikas.
Kiekvienas projekto Roma-Net miestas partneris dirba trijose srityse:
· Suteikti prieigą prie pagrindinių paslaugų, tokių kaip sveikatos apsauga, socialinės paslaugos ir būstas;
· Skatinti profesinę integraciją, suteikiant vaikams išsilavinimą, stabdant ciklišką procesą – kai kvalifikacijos stoka sąlygoja nedarbą bei skurdą;
· Sukurti romų tautybės žmonių socialinius kooperatyvus.
Budapešte dirbanti Gizella Mátyási projektą Roma-Net mato kaip „pirmą galimybę užbaigti dabartinį bendradarbiavimo tarp vietos veikėjų trūkumą ir vietoje to kurti integruotą veiksmų planą.“
Įkvepianti Budapešto idėja: 8 –asis rajonas
Kaip savo siekio harmonizuoti šiuo metu itin ribotus veiksmus, Budapeštas ketina įgyvendinti miesto socialinio atnaujinimo programą, kuri vykdoma nuo 1998 m. 8-jame sostinės rajone.
8- jame rajone susitelkę dauguma romų tautybės gyventojų ir čia vyrauja didžiausias nedarbo lygis mieste. 12 tūkst. gyventojų turinčiame rajone, bendradarbiaujant su vietos verslininkais, gyventojais ir investuotojais tuo pačiu metu įgyvendinami keturi veiksmų planai. Tai teigiamai įtakojo rajoną – buvo atstatyti 1100 butų ir įkurtos mokyklos. Šios veiklos išdavoje 8–asis rajonas tapo bendradarbiavimo ir bendros veiklos pavyzdžiu ir tokiu išliks ateityje.
Skaitykite daugiau:
· Roma net (URBACT tinklalapis)
URBACT naujienos :
Metropolijų valdymas: URBACT atvejo studijos
Kokias pažangias priemones miestai plėtoja siekdami įveikti politinio, ekonominio, finansinio ir/arba administracinio miesto teritorijų suskirstymo sąlygojamus sunkumus? Kaip į šį procesą yra įtraukiami piliečiai ir kaip yra išlaikomas sistemos legitimumas nepaisant vis didėjančio valdymo sudėtingumo?
URBACT projektas CityLab ieško atsakymo į šiuos klausimus (pristatome atvejo studijas):
- Žemės panaudojimo, būsto ir miesto planavimas per administracines ribas
- Ekonomikos plėtra ir darbo rinkos per administracines ribas
Atvejo studijos apie Eindhoven miesto (Nyderlandai) patirtį įgyvendinant projektą Brainport ir kuriant naujas miesto veiklas ir Euroregiono Vengrija–Slovakija Solidarumo fondo patirtį.
- Miestų poveikio aplinkai mažinimo iniciatyvos
Atvejų studijos apie Lille miesto (Prancūzija) patirtį naudojant biodujas miestuose, Heerlen (Nyderlandai) miesto pastangos atnaujinant apleistas anglies kasyklas atnaujinimas ir Malmö (Švedija) miesto planus tapti anglies dvideginio emisijų atžvilgiu neutraliu miestu.
- Tapatumas ir piliečių dalyvavimas per administracines ribas
Sluboce miesto (Lenkija) ir Frankfurto prie Oderio (Vokietija) bei Öresund tilto (Danija-Švedija) - tarpvalstybinių aglomeracijų atvejo studijos
Skaitykite 2010 m. kovo mėn. naujienlaiškį PDF formate
