URBACT

Bendradarbiavimo tarp atokių miesto rajonų kūrimas: krizės sąlygojami sunkumai

Bernd Gassler, vadovaujančio CityRegion Net projekto eksperto, straipsnio santrauka

Finansinė krizė įtakoja tiek mažas aglomeracijas, kiek ir didelius didmiesčių regionus. Mažos aglomeracijos yra svarbus decentralizuotų regionų vystymosi veiksnys. Ribos tarp miestų ir miestus supančių kaimyninių rajonų turi nemažą poveikį politikai, valdymui, vietos finansams ir t.t. Tai sukelia kompleksines problemas, kurios negali būti sprendžiamos dėl dažnai per griežtų politinių ir administracinių vietos struktūrų.

Intensyvus visų vietos ir regioninės valdžios institucijų bendradarbiavimas, ypač tarp didmiesčių ir juos supančių kaimiškųjų savivaldybių, šiandien yra ypač reikalingas siekiant rasti tinkamą atsaką į šiuos iššūkius.

Naujas požiūris į regioninį bendradarbiavimą

Naujos idėjos yra ypač reikalingos projektų finansavimui krizės metu atsižvelgiant į vienodą ir teisingą lėšų paskirstymą tarp miestų ir juos supančių rajonų. Naujos idėjos taip pat reikalingos regioninio valdymo procesams ir struktūroms.

Pavyzdžiui, Prancūzija, norėdama pagerinti blogėjančią miestų ir savivaldybių situaciją, sukūrė teisinį pagrindą kurtis regioninėms miestų bei aplinkinių regionų ir mokesčių sistemų aglomeracijoms. Tokios bendradarbiavimo priemonės leidžia savivaldybėms iš vienos pusės – išlaikyti savo autonomiją (nesusijungti), iš kitos pusės – bendradarbiauti vienoje ar keliose srityse (privalomas arba neprivalomas perkėlimas). Sistemos egzistavimui teisinį pagrindą sudaro Prancūzijos valstybė ir Europos Sąjunga. Kitą vertus, pati Prancūzija turi sumažinti savo viešąsias išlaidas ir, todėl, pasak prezidento Sarkozy, tokie papildomi vietos valdžios lygmenys yra „brangūs ir neefektyvūs“. Dėl šios priežasties prezidentas įsteigė komitetą ištirti, kaip galima sistemą padaryti paprastesnę ir pigesnę.

Kitos Europos šalys supranta, kad tolimesni žingsniai turi būti skirti su metropolitais besiribojančių kaimiškųjų savivaldybių tarpusavio ryšių puoselėjimui. 2008 m. Steiermark (Štirijos provincijos Austrijoje) valdžia priėmė teisės aktą, kuris nustato naujas savivaldybių bendradarbiavimo formas „didžiuosiuose regionuose“ ir „mažuosiuose regionuose“. Pagal šiuos modelius, jei tam tikras savivaldybių skaičius nuspręs bendradarbiauti konkrečiais klausimais, jų bendradarbiavimui bus skirtos specialios lėšos.

Šveicarijoje ir Ciuricho kantone įgyvendinamos įvairios iniciatyvos siekiant tobulinti regionines struktūras ir bendradarbiavimą. Viena iš strategijų - didesnių regionų institucionalizacija. Kitas požiūris – rasti labiau įsipareigojančias ir veiksmingesnes struktūras strateginiam bendradarbiavimui ir bendros keleto savivaldybių politikos formavimui. Vykdomajame lygmenyje strateginis bendradarbiavimas įgyvendinamas per konkrečiam tikslui įkurtas asociacijas, (vok. Zweckverbände). Dar viena, ne mažiau svarbi tendencija Šveicarijoje –savivaldybių susijungimai. Tiesa, nepaisant šios tendencijos, Ciuricho kantone savivaldybių skaičius nesikeičia jau apie 50 metų.

Finansinės priemonės kovoje prieš krizę

Kovoje su krizės padariniais finansinės priemonės įgyvendinamos tiek Europos, tiek nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis. Europos Sąjunga paspartino Sanglaudos politikos programų įgyvendinimą ir padidino išteklių prieinamumą miestams, visų pirma spartindama svarbių projektų finansavimą bei paprastindama finansavimo taisykles. Nacionaliniu ir vietos lygmeniu viešosios investicijos ir išlaidos išaugo, pavyzdžiui, Vokietijos valstybinė pagalba miestų atnaujinimo iniciatyvoms.

Ar tai tinkamos priemonės kovai prieš krizę? Ar užteks ekonominio požiūrio norint užtikrinti tvarų ekonomikos pakilimą?

Sėkmės veiksniai yra artimo koordinavimo ir bendradarbiavimo tarp skirtingų veikėjų bei investavimo politikos ir reformų rezultatas. Vietos tikslinių grupių dalyvavimas miestų infrastruktūros plėtros proceso poreikių nustatyme, planavime, įgyvendinime ir valdyme taip pat turi teigiamą poveikį tokių veiklų tvarumui. Visi šie uždaviniai reikalauja stipraus „funkcinių miestų teritorijų“ valdymo. Integruotos politikos plėtojimas miestuose-regionuose yra pagrindinis klausimas, sprendžiamas URBACT II programos projekte City-regions Net.

Visą straipsnį (anglų kalba) skaitykite čia

Portretas: atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimas miestuose: „žaliosios energijos“ aktyvistė Mirela Petrar, Avrig miestas (Rumunija)

Kas lėmė, kad įgijusi statybos technikos ir pramoninio dizaino specialybę pastaruosius dvejus metus ji paskyrė atsinaujinančios energijos politikai? Mirela Petrar, kuriai labiau patinka veikti, o ne analizuoti savo pačios motyvaciją, kurį laiką pagalvojo ir tarė: „Neabejotinai mano polinkis ekologijai, meilė grožiui ir ryžtas siekiant realiai pagerinti bendruomenės gyvenimą“.

Mirela Petrar yra atsakinga už Avrig miesto savivaldybės urbanistinį planavimą. Mieste, kuris yra įsikūręs centrinėje Rumunijos dalyje, gyvena 16 tūkst. žmonių . Ji mėgsta viską, kas konstruktyvu ir konkretu: „Net iš mažų dalykų galima sukurti didelius projektus“. Svarbiausia, kad kiekvienas stengtųsi veikti pagal savo lygmenį. Ji kasdien taiko šį principą. „Per visą komunistinį periodą, Rumunija neturėjo aplinkosaugos politikos. Šiandien, dalies mūsų pramonės yra atsisakyta ir mes turime užtikrinti buvusių pramoninių zonų išvalymą, teršalų perdirbimą, pakartotinį panaudojimą ir, visų pirma, paversti pramonines zonas tvariomis teritorijomis, kad jos vėl būtų pritaikytos bendruomenės poreikiams“ – teigia pašnekovė.

Mirela Petra įsitikinusi, kad „miestai, kurie neprisijungs prie žaliosios energijos idėjos, ateityje liks nuošalyje“. Ji susižavėjo 2007 m. išrinkto mero pristatytu projektu, kuriuo siekiama, kad miestas taptų pažangiausiu atsinaujinančios energijos centru iki 2020 m. ir iki 2030 m.- savarankišku miestu dėl apsirūpinimo elektra ir šilumine energija.

„Man patinka iššūkiai, bet visų pirma, man patinka dirbti su žmonėmis, kuriems patinka iššūkiai, tokiais, kokie yra mūsų savivaldybės komandoje“. Dvejus metus Mirela dirbo komandoje, kuri tyrinėjo atsinaujinančios energijos šaltinių, įskaitant biomasę, biodujas, saulės energiją ir hidroenergiją panaudojimo galimybes. „Tai labai naujoviškas modelis, pirmas tokio tipo Rumunijoje“ – teigė pašnekovė.

Projektu, patvirtintu tarybos narių, taip pat siekiama atkurti dviejų buvusių pramoninių zonų dalį, kuri bus skirta atsinaujinančios energijos gamybos parko sukūrimui ir atliekų perdirbimui. Ši programa prisideda prie integruotų miestų plėtros, nes ja siekiama sukurti naujas darbo vietas, sumažinti vietinius mokesčius ir padaryti miestą patrauklesnį investuotojams.

Ta pati savivaldybės komanda nusprendė įsitraukti į URBACT programą pateikdama URBENENERGY projektą, kurio vadovaujantis partneris yra Avrig miestas. URBENENERGY pradėtas vykdyti 2009 m. lapkričio mėn., kartu su dar 15 kitų naujų URBACT projektų, tokiuose miestuose, kaip Pyrgos (Graikija), Dve mogili (Bulgarija) ir Tulin (Austrija) taip pat kartu su Durham grafyste (Jungtinė Karalystė).

URBENENERGY šūkis - skatinti veiksmingą tvarios miestų energijos aplinką. Tikslas – kurti integruotas sistemas, siekiant didinti energijos efektyvumą ir optimalų atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimą. „Mano pirma reakcija, kai aš išgirdau Avrig pavadinimą URBACT metinėje konferencijoje Stokholme, buvo begalinis pasididžiavimas. Jaučiau, kad savo jėgomis galime atlikti europinį vaidmenį“- teigė Mirela Petrar. Šiandienos jos tikslas - atlikti misiją kaip URBENERGY vadovaujantis partneris.

Mirela Petrar jaučiasi patenkinta, nes šis vaidmuo jai labai tinka. „Jūs žinote, man patinka vadovaujančios komandos ir aš žinau, kaip kitus priversti pasitikėti savimi, o pasitikėjimas yra būtina sąlyga naujų miestų plėtros modelių paieškoms".

URBACT naujienos:

Jau paskelbti naujį URBACT projektų mini tinklalapiai: sužinokite apie juos daugiau dabar

Europos Sąjungos paramos miestams 20-metis

Biuselyje vykusios konferencijos metu buvo paminėtas Europos Sąjungos paramos miestų plėtrai 20-metis. Žmonės, kurie praeityje ir dabar dalyvauja miestų plėtros priminė, kokia naujoviška buvo URBAN Bendruomenės iniciatyvos programa ir jos teikiamos galimybės skurdžių rajonų atkūrimui daugelyje Europos miestų.

Šių programų dėmesys koncentruotas į gyventojų dalyvavimą programų kūrime ir įgyvendinime, kurios yra skirtos visoms ekonominėms, socialinėms ir aplinkosaugos sritims; visa tai sudaro vadinamąją urban acquis, suformuotą Leipcigo chartijos pagrindu bei pritaikytą Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Konferencijos dalyviai didžiausią dėmesį skyrė ateičiai– būsimojo ES paramos laikotarpio (2014-2020 m,.) bendrųjų klausimų aptarimui:

Skaitykite 2010 m. vasario mėn. naujienlaiškį PDF formate