Dilemos dėl integruotų teritorinių miestų atnaujinimo programų
Santrauka iš Iván Tosics, NODUS darbo grupės vadovaujančio pirmininko, analizės.
Integruotos teritorinės miesto atnaujinimo „naujos kartos“ programos tikslas – gerinti skurdžių teritorijų būklę per kompleksiškas ir tarpusavyje susijusias intervencijas, kurios apima ne tik fizinius ar socialinius, bet ir visą spektrą valdymo ir vadovavimo klausimų. Kaip bebūtų, po šia bendro pobūdžio sąvoka slypi dvi sunkiai sprendžiamos dilemos.
Ar turėtų būti taikoma intervencija skurdžiuose rajonuose?Viena iš integruoto miestų atnaujinimo dilemų yra susijusi su šio tipo intervencijos racionalumu ir pagrįstumu. Teritorinės intervencijos šalininkai teigia, kad nors bendro pobūdžio, visoms teritorijoms skirtos skurdo mažinimo programos yra esminės, tiesioginės intervencijos į skurdžiausias teritorijas yra ne mažiau svarbios. Tokios intervencijos reikalingos ištaisyti rinkos trūkumus (kapitalas stengiasi išvengti probleminių teritorijų) ir suteikti gyventojams galimybę pasinaudoti pagrindinėmis įsidarbinimo priemonėmis bei kitomis viešųjų institucijų teikiamos paslaugomis.
Kitą vertus, teritorinė politika neretai sulaukia didelės kritikos, nurodant, kad tokio požiūrio išdavoje problemos tiesiog perkeliamos, padalijamos tarp skirtingų kaimyninių teritorijų. Šio požiūrio kritikai pabrėžia, kad teritorijoms skirtos iniciatyvos yra geros tik tuo atveju, kai pagrindinės teritorijos problemos yra susijusios su jos fizinėmis savybėmis (apleisti pastatai ir/ar viešosios erdvės). Tuo atveju, jei problemos yra socialinio pobūdžio ar susijusios su užimtumu, atitinkamos intervencijos turėtų būti taikomos ne teritoriniu principu. Šiuo požiūrio silpnoji vieta yra ta, kad horizontalioisios politikos dažnai nepasiekia labiausiai socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių, ypač tų, kurios gyvena labiausiai skurstančiuose rajonuose.
Apžvelgęs šią problematiką Iván Tosics daro išvadą, kad teritorijoms skirtų paramos intervencijų formavimo principai lieka neišspręsta problema, nei vienas priešingų požiūrių nėra visuotinai priimtinas, o skirtingas nuomones šiuo klausimu atstovaujančių specialistų argumentai yra teisingi, tačiau tik tam tikruose kontekstuose (kiekvienam argumentui yra galimybė surasti konkretų atvejį, kuris įrodytų argumento pagrįstumą).
Kaip kovoti su vienapusiška socialine struktūra skurdžiuose rajonuose?
Kita dilema yra susijusi su skurdžių rajonų gyventojų socialine gyventojų sudėtimi. Pagal šiuo metu labai madingą „socialinės įvairovės“ požiūrį, padėtis skurdžiausiuose rajonuose negali būti pagerinta pasiekiant ilgalaikius rezultatus tol, kol nebus iš dalies pakeista vietos socialinė struktūra, t.y. kol dalis žemesniojo socialinio statuso gyventojų nebus pakeista naujais, aukštesniojo statuso gyventojais. Socialinės įvairovės požiūrio populiarumas auga, tačiau jos įgyvendinimas susiduria su integruotos intervencijos skurdžiuose teritorijose galimybėmis. Olandijoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, , kad turtingesniųjų viliojimas apsigyventi nepalankiose teritorijose nepasiteisino. Kita problema - reikalingas ilgas laiko tarpas, kol susiformuoja pilnavertis bendravimas tarp toje pačioje teritorijoje gyvenančių skirtingų socialinių sluoksnių. Socialinės įvairovės idėja, jei nėra taikoma atsargiai ir derinama su kitomis viešomis intervencijomis, gali sukurti vidurinės klasės atstovų gyvenamąsias teritorijas, kas visiškai prieštarauja socialiniams aprūpinimo būsto politikos tikslams.
Diskusija socialinės įvairovės politikos įgyvendinimo klausimais intensyviai vyksta visose Vakarų šalyse, tačiau šia tema beveik nekalbama postsovietinėse šalyse. Viena iš šio skirtumo priežasčių yra ta, kad pastarosiose šalyse dideli gyvenamųjų namų kvartalai ir prastos padėties vidinės miesto teritorijos nėra atskirtos, kaip tai yra padaryta daugelyje Vakarų šalių. Be to, egzistuoja ir kitos priežastys - postsocialistinėse šalyse egzistuoja labai mažai socialinių būstų (esami buvo privatizuoti, o nauji nepastatyti), todėl rasti pakaitinius butus daugumai socialiai atkirtų gyventojų yra beveik neįmanoma, o jų integravimas egzistuojančiose teritorijose yra itin sudėtingas dėl neigiamo daugumos gyventojų požiūrio.
Ryšys tarp teritorinio masto ir atnaujinimo intervencijų socialinio pobūdžio
Nors tyrimas parodė, kad nėra aiškių atsakymų dėl miestų atnaujinimo iniciatyvoms taikomų teritorinės ar horizontalios intervencijos efektyvumo bei dėl to kiek socialinė įvairovė yra reikalinga apskritai, bendra socialinės įvairovės analizė ir miestų atnaujinimo intervencinės teritorijos veda mus prie keleto svarbių išvadų.
Miestų atnaujinimo intervencijos niekada negali būti išimtinai teritorinės, net tuo atveju, kai daugelis intervencijų yra skirtos tik konkrečiai skurdžiai teritorijai. Pripažįstama, kad keletą problemų tipų (pavyzdžiui, užimtumas, švietimas, sveikatos apsauga) negali būti sėkmingai sprendžiamos išimtinai mažose teritorijose ir reikalauja kur kas platesnio masto intervencijos, išeinančių už konkrečios tikslinės teritorijos ribų.
Kuo stipresnė rajono socialinės erdvės atskirtis, tuo reikalingesnė tampa socialinės įvairovės intervencija. Tačiau, siekiant sumažinti neigiamus atskirtie spadarinius, tokios intervencijos turi būti planuojamos platesniu teritoriniu mastu, pavyzdžiui miestas-regionas. Tai taip pat reiškia, kad intervencija neturi apsiriboti skurdžia teritorija , o intervencijos rezultatų stebėsena turėtų būti atliekama kur kas platesnės teritorijos mastu.
Pagal optimalų scenarijų, sprendimas tiek dėl teritorinės, tiek ir dėl horizontaliosios (orientuota į gyventojus) intervencijos turėtų būti priimami platesnės miesto atnaujinimo strategijos rėmuose, orientuojantis į visą miesto teritoriją. Tokia strategija turėtų apimti visos miesto teritorijos vystymo ilgalaikę ekonomikos, aplinkos ir socialinių aspektų perspektyvą ir turėtų sukurti teritorinę ir horizontalią politiką intervencijoms šiuo pagrindu.
Su visu straipsniu susipažinti galite čia
Reportažas:
Aktyvios įtraukties kartos: “Mokymosi iš miestų” patirtis URBACT metinėje konferencijoje Stokholme
Reportažą iš seminaro parengė Ulf Hägglund
2009 m. lapkričio 25 d. daugiau kaip 320 žmonių dalyvavo URBACT metinėje konferencijoje Stokholme, kurioje integruotos tvarios miestų plėtros pokyčių, ekonominio nuosmukio ir aplinkos neapibrėžtumo kontekste buvo aptarti URBACT projektai.
Interaktyviuose teminiuose seminaruose dėmesys buvo sutelktas į naujoves ir kūrybiškumą, žmogiškąjį kapitalą ir verslumą, miestus ir demografinius pokyčius, miestų identitetų išsaugojimą ir kūrimą, valdymo modelius, skurdžių kaimyninių teritorijų atkūrimą, Leipcigo chartijos įgyvendinimą ir miestų atsaką į ekonominę krizę.
Teminio seminaro “Aktyvi įtrauktis” atradimai ir rezultatai
Teminio seminaro tikslas buvo pateikti bendrą trijų URBACT tinklų: „Mano karta”, „Aktyvus amžius ir „Co-Net” patirtį bei paskatinti dalyvius ją aptarti debatuose.
Siekiant maksimizuoti įtraukties galimybę bei išvengti nuobodžios Powerpoint pristatymo sesijos, kiekviename pristatyme buvo naudojama viena skaidrė pateikianti „Aktyvios įtrauktiems“ koncepciją, taip kartu paaiškinant metodus, panaudotus visuose trijuose tinkluose. Šiame kontekste buvo pristatomos kiekvienam tinkle įgyvendintos veiklos. Toliau pateikiama informacija apie penkių projektų patirtį.
Andrea Moreira Santos iš tinklo “Mano karta” pristatė Birmingeme ir Glazge (D. Britanija) populiarų žaidimą „Gatvės futbolas”, kuris domina jaunus žmones ir jų šeimas. Gerai žinomą, lengvai prieinamą veiklą plėtojant gerai pažįstamoje geografinėje aplinkoje į aktyvų sportą ir visuomeninę veiklą pavyksta įtraukti daug jaunų žmonių iš atitinkamų miestų rajonų, ir ne tik berniukų. Kadangi jaunimas pats tobulina savo gebėjimus, jie gali kreiptis dėl mokymų ar net dėl darbo.
Fiorenza Deriu pristatė tris projektus iš “Aktyvaus amžiaus” tinklo. Pirmasis projektas sąraše buvo „Vyresni žmonės ir internetas”, kurį įgyvendino Skaitmeninio pasaulio fondas (it. Fondazione Mondo Digitale) Roma. Šis įdomus pavyzdys parodo, kaip skaitmeninė atskirtis, įtakojanti vyresnius žmones, gali būti įveikta kartoms keičiantis patirtimi. Mokiniai iš keleto skirtingų Romos savivaldybės teritorijų pradinių ir vidurinių mokyklų buvo įtraukti kaip dėstytojai į projektus, kuriais siekiama tobulinti vyresnių žmonių gebėjimus naudotis skaitmeniais įėnginiais. Projektas įvykdytas labai sėkmingai.
Paskutinė p. Derius prezentacija buvo – „Vyresnio amžiaus savanoriai savo kompetencija dalijasi asistuodami jauniesiems verslininkams“, įgyvendinta nevyriausybinės organizacijos SECOT, iš Sevilijos (Ispanija). Tai labai įdomi patirtis, kuri suteikia asmenims, jau baigusiems savo profesinę karjerą, galimybę laisvo laiko dalį skirti verslo konsultacijoms, skatinti aktyvų vyresniojo amžiaus gyventojų įsitraukimą į visuomeninę veiklą. Projekto tikslas - stiprinti bendravimą tarp vyresnių žmonių ir jaunosios kartos. Vyresnio amžiaus savanoriai siūlo savo kompetenciją kaip profesionalią pagalbą mažoms ir vidutinėms įmonėms, jauniesiems verslininkams ir individams, kuriems gresia socialinė atskirtis arba sunkumai.
Samira Hack iš „CoNet“ pristatė projektą „Mažas žalias namas“ (Malmė). Buvo pristatyta susitikimo vieta, jaunų žmonių sukurta jauniems žmonėms. Tikslas – pritraukti jaunimą iš Malmės miesto Fosie rajono (Švedija). „Mažas žalias namas“ buvo sukurtas jaunimui, kurių dauguma sudaro emigrantai, sudaryti sąlygas praleisti laisvalaikį ne gatvėse. Šis namas nėra tik susitikimų vieta. Jame yra įrengtas radijas, muzikos kūrimo (miksavimo) studija ir įrašų studija. „Mažas žalias namas“ įtraukia jaunimą į socialinį gyvenimą ir skatiną dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Tokiu būdu bandoma sulaužyti barjerus – religinius, kultūrinius, konfliktus, sukurti pasitikėjimą ir pagarbą. Jaunuolių įtraukimas į „žalio namo“ veiklą taip pat sukūrė darbo vietas vadovaujant įvairioms veikloms ir dirbant su jaunimu.
Paskutinis pavyzdys buvo pristatytas Ulf Hägglund iš tinklo „Mano karta“, pateikusio projekto „C-Stick” patirtį , Antverpene.
2006-2007 m., ne pelno organizacija JES aktyviai dirbo kurdama lygias galimybes jauniems žmonėms aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, pagal „C-Stick“ projektą. „C-Stick“ yra centrinė duomenų bazė, kurioje jauni žmonės gali kaupti ir saugoti įvairios rūšies svarbią informaciją. Ji teikia jaunimui asmeninio tobulėjimo planus ir sukuria galimybes greitai ir paprastai sukurti pagal poreikius koreguojamą gyvenimo aprašymą. „C-Stick“ pagrindinis tikslas – identifikuoti ir tobulinti esmines kompetencijas. Duomenų bazė buvo sukurta kaip USB raktas,labai gerai žinoma ir patraukli priemonė tarp jaunų žmonių, kuri turi keletą pranašumų: pirmiausia, ji gali būti nuolat atnaujinama. Antra, tai konkretus ir realus įrankis, kurį jauni žmonės bet kada gali nešiotis su savimi, priešingai nei internete esančios svetainėse, kuriose saugoma informacija apie konkretaus asmens patirtį.
Be to ,“C-Stick“ USB raktas taip pat per internatą gali būti prijungiamas duomenų bazės serverio, siekiant išsaugoti atnaujintą duomenų kopiją. Jis taip pat yra susijęs su administracine sistema, kurios dėka mokytojai gali siųsti dokumentus ir gebėjimų įvertinimus savo studentams.
Paskutinė naujiena
Po įtemptų diskusijų prieš užbaigiant seminarą, baigiamąjį žodį tarė Robert Arnkil, vadovaujantysis ekspertas iš tinklo „Mano karta“ ir „Aktyvios įtraukties formavimo“ rėmėjas
Pasak p. Arnkil, pateikti pristatymai ir pavyzdžiai gali būti traktuojami kaip kultūros mainai. Nors jie nevyksta per naktį, ir net jeigu visi pavyzdžiai nėra perkeliami ar pritaikomi, pats procesas jau pajudėjo į priekį!
URBACT NAUJIENOS
Sausio 24 d., Stebėsenos komitete buvo patvirtinti 16 naujų URBACT projektų.
Nauji URBACT projektai, kurie yra dar tik plėtojimo etape, turės galutinai suformuoti reikiamas partnerystes. Jei pageidaujate tapti partneriu, kreipkitės į konkretaus projekto vadovaujantįjį partnerį.
Naujų projektų aprašymai
|
Projekto pavadinimas |
Projekto tikslas |
Pradiniai partneriai (parterystė bus plėtojama projekto vykdymo metu) |
|
Active Travel Network |
Transporto problemų sprendimas skatinant vaikščiojimą pėsčiomis arba važiavimą dviračiu mažuose ir vidutinio dydžio miestuose |
Weiz (Austrija) – vadovaujantis partneris |
|
Bring Up |
Integruotos politikos metodų kova su krizės pasekmėmis, sutelkiant dėmesį integruotam miestų ir kraštovaizdžio išsaugojimo problemų sprendimui nepalankiose teritorijose, pasižyminčiose menku nekilnojamo turto rinkų susidomėjimu |
Communauté Urbaine de Bärnbach (Austrija) |
|
CASH |
Darnus pastatų renovavimas siekiant sumažinti energijos vartojimą pastatuose |
Echirolles (Prancūzija) -vadovaujantis parnteris Frankfurt (Vokietija) |
|
ESIMEC |
Kova su krizės padariniais vidutinio dydžio miestuose kuriant inovatyvias strategijas siekiant pritraukti investicijas, skatinti verslumą ir plėtoti žinių ekonomiką |
Basingstoke and Deane Borough Council (Dž. Britanija) - vadovaujantis parnteris Communauté d'Agglomération du Grand Besançon (Prancūzija) |
|
EVUE |
Integruotos ir darnios strategijos siekiant skatinti elektrinių variklių naudojimą miestuose |
Westminster (D. Britanija) - vadovaujantis parnteris |
|
Historicentres Net |
Integruotas požiūris į tvarų istorinių miestų centrų valdymą |
Faenza (Italija) - vadovaujantis parnteris |
|
InteGROW |
Integruotos strategijos jaunų žmonių, kuriems gresia atskirtis, socialinei integracijai |
Consortium Red Local (Ispanija) – vadovaujantis parnteris |
|
LINKS |
Istorinių miesto centrų gyvenamųjų namų aplinkos atnaujinimas siekiant tobulinti aplinką ir gyvenimo sąlygas, išlaikant miesto paveldą |
Bayonne (Prancūzija) - vadovaujantis parnteris |
|
OP-ACT |
Iššūkių, kylančių dėl demografinių pokyčių sąlygojamų „mažėjančių miestų”, deindustrializacijos ir krizės, sprendimas |
Leoben (Austrija) -vadovaujantis parnteris |
|
Roma-Net |
Romų tautybės gyventojų integracija plėtojant prieigą prie pagrindinių paslaugų, aktyvios integracijos į darbo rinką, švietimo ir savitarpio pagalbos programas |
Budapest (Vengrija) – vadovaujantis partneris |
|
SURE |
Vidutinio dydžio miestų, skurdžių rajonų vietos ekonomikos diversifikavimas, plėtojant integruotą socialinį ir ekonominį miesto reabilitacijos modelį |
Eger (Vengrija) - vadovaujantis partneris |
|
Together |
Socialinė įtrauktis ir gerovė miestuose plėtojant glaudų bendradarbiavimą tarp valdžios institucijų, piliečių ir privačių suinteresuotų šalių („bendros atsakomybės“ principas) |
Mulhouse (Prancūzija) - vadovaujantis partneris |
|
URBENENERGY |
Tvaraus efektyvaus energijos naudojimo modelio kūrimas miesto aplinkoje plėtojant integruotą struktūrą, siekiant tobulinti energijos naudojimo efektyvumą ir optimalų atnaujinamų energijos šaltinių panaudojimą |
Avrig (Rumunija) - vadovaujantis partneris |
|
Common Sense |
Veiklos programų valdymo institucijų bendradarbiavimas siekiant skatinti integruotą ir tvarią miestų plėtrą |
Province of Gelderland (Nyderlandai) - vadovaujantis partneris |
|
Sha.Ke |
Viešųjų erdvių renovavimas ir atnaujinimas skurdžiuose miestų rajonuose |
University IUAV of Venice (Italija) - vadovaujantis partneris |
|
UrSEnE |
Darnios energijos naudojimo efektyvumo strategijos, taikomos miestų vystymuisi |
Bucharest Technical University of Civil Engineering (Rumunija) - vadovaujantis partneris |
Vadovaujančių partnerių kontaktus rasite čia
