Gruodžio mėn. URBACT naujienlaiškyje didžiausias dėmesys skiriamas miestų vystomiems projektams, kurių tikslas - užkirsti kelią augančiam jaunimo nedarbui. Taip pat pateikiamas konkretus pavyzdys atkurtos ir išaugusios, naujoviškos madų industrijos Arnhem mieste (Nyderlandai).
Atsakas į jaunimo nedarbo augimą – neleisti jauniems žmonėms palūžti
Santrauka iš projekto CoNet eksperto prof. dr. Rotraut Weeber analizės, 2009 m. rugsėjis
Ankstyva ir efektyvi parama jauniems žmonėms yra labai reikalinga: integruoti mokymai ir užimtumo skatinimas skurdžiuose rajonuose yra ypač produktyvūs. URBACT programos projektai, tokie kaip CoNet, siūlo perspektyvius metodus.
Ribotų išteklių efektyvesnis panaudojimas: efektyvus valdymas
Nemažai šalių daugelį metų stengiasi sukurti ir išplėsti į jaunimą orientuotas paramos struktūras. Tai sąlygojo labai įvairiapusiškų paramos priemonių atsiradimą. Kita vertus, kartu išsivystė besidubliuojanti ir nepaprastai segmentuota pagalbos struktūra. Šiandien vis dažniau stengiamais koncentruoti pastangas ir išnaudoti skirtingų paramos instrumentų sinergijos galimybes tobulinant paramos struktūrų veiksmingumą.
Vertindami sėkmingus Vaulx en Velin (Prancūzija) projektus, projekto CoNet miestai partneriai sutarė, kad „horizontalus bendradarbiavimas tarp skirtingų profesijų ir agentūrų (dirbančių mokymų, socialinės ir profesinės įtraukties, išsilavinimo, ekonomikos srityse) yra sunkiausias dalykas, kurį reikia įveikti, kadangi neretai šios sritys yra tarsi atskirtos „hermetiška siena“ tarp profesinės kultūros ir profesinės etikos . Būdai ir priemonės, naudojami vystyti efektyvų valdymą apima geresnį visų partnerių, dirbančių šioje srityje, bendradarbiavimą, įtraukiant atsakingas viešąsias institucijas, įmones, nevyriausybines organizacijas, įskaitant partnerius, kurie gali prisidėti vykdant organizacinį restruktūrizavimą – integruoti paslaugas panaudojant „vieno langelio” principą arba integruojant užimtumo skatinimo priemones į miestų ar jų rajonų plėtros strategijas.
Atskirties nuo darbo rinkos ankstyvoji prevencija – pagalba jaunimui
Kol jaunimas „priklauso“ sistemai“, t.y. mokosi mokykloje ir profesinių mokymų įstaigose, tol jie yra centralizuotos paramos struktūros dalis ir yra jos nesunkiai pasiekiamas. Įgijęs išsilavinimą jaunimas nebepatenka į paramos struktūras ir tuomet kontaktas dažnai įmanomas tik vietos lygiu. Darbo biržos ir kitos atsakingos institucijos gali būti atitolusios nuo švietimo ir mokymo institucijų bei jų darbas dažniausiai orientuojasi į miesto ir regioninį lygį. Šią problemą iš dalies galima spręsti jau daugelį metų įgyvendinama jaunimo ir socialinių paslaugų centro veikla, praktikuojama bendruomenės ir gatvės socialinių darbuotojų, bet šiomis dienomis tokių paslaugų veikla vis dažniau tampa nukreipta tiesiogiai į užimtumą ir karjerą. Nors daugelyje šalių tokio pobūdžio veikla gana reta, tačiau URBACT miestai sukūrė įdomių pavyzdžių, tokių kaip Fosie rajonas Malmės mieste (Fosie District, Malmö), Švedijoje.
Daugiau nesunkiai įgyvendinamų teikiamų darbo rinkoje kvalifikacinių priemonių
Kuo sunkiau susirasti darbo vietą ar įsidarbinti ir kuo ilgiau tęsiasi darbo paieškos, tuo svarbiau yra pasiūlyti karjeros planavimo etapus darbo rinkoje.
Kuriant sisteminę karjeros planavimo schemą, ypatingai skirtą menkesnį išsilavinimą turintiems asmenims, itin svarbu suskaidyti oficialias kvalifikacijos programas į mažesnes, kurias jauni bedarbiai pajėgtų lengviau įsisavinti. Tai apibrėžia Europos kvalifikacijų sistema - visos Europos Sąjungos mastu taikomas instrumentas, skirtas suvienodinti skirtingose Europos šalyse taikomus kvalifikacijų įvertinimus. Įgyvendinant URBACT iniciatyvą Liverpulio (Jungtinė Karalystė) ir Sofijos (Bulgarija) miestų glaudus bendradarbiavimas turi didelį inovacinį potencialą vystant mokymo, darbo ir holistinę paramą bedarbiams patekti į darbo rinką.
Gerosios praktikos plėtra ir įgyvendinimo užtikrinimas
Geresnis jaunimo perėjimo nuo mokyklos baigimo iki karjeros pradžios proceso valdymas, ankstyvoji prevencija padedant jaunimui, pakankama prieinamo darbo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūla, įskaitant darbus, skirtus mažiau išsilavinusiam jaunimui, gali būti sukurta integruotos kaimynystės ir infrastruktūros vystymo rėmuose, kaip pavyzdžiui, yra įgyvendinama Berlyne.
Šių dienų iššūkis – padidinti programų ir projektų, kuriais siekiama mažinti jaunimo nedarbą, poveikį ir tvarumą.
Norėdami užinoti daugiau apie konkrečius projektų pavyzdžius, vystomus URBACT miestų - Berlyno, Liverpulio, Sofijos, Malmės ir Vaulx en Velin miestų bei siūlomas priemones kaip sustiprinti projektų tvarumą ir kokybę, rasite URBACT tinklalapyje
Reportažas
Arnhem miesto „Mados kvartalas” (Nyderlandai): Vietos veiksmų plano pavyzdys,užbaigtas kartu su URBACT programos greituoju (angl. fast track) bandomuoju projektu URBAMECO. Nuo 2007 m., URBAMECO dirbo probleminių miesto rajonų atnaujinimo srityje. Mes paprašėme pristatyti Olandijos miesto Ahrem Vietos veiksmų planą ir jo įgyvendinimą mados srityje.
„Arnhem yra miestas, turintis du veidus”, - teigia Esther Ruiten, miesto tarybos patarėjas ekonomikos vystymo klausimais. „Iš vienos pusės mes turime labai privilegijuotų rajonų ir verslo sektorių, kurie auga, pavyzdžiui, atsinaujinančios energijos ir dizaino pramonė. Kitą vertus, yra rajonų, kurie susiduria su didžiulėmis socialinėmis problemomis bei negali pasinaudoti šios audimo dinamikos privalumais ”. Arnhem miesto centro pakraštyje įsikūręs Klarendal rajonas (7418 gyventojų) priklauso pastarajai kategorijai.
„Injekcijos augimas”
URBAMECO projekto miestai partneriai ir šalys vykdo projektus, kurie orientuoti į vietos ekonomikos gaivinimą siekiant tvaraus gyvenimo kokybės augimo.
2005 m. Arnhem miesto komanda nusprendė vykdyti integruotą miestų vystymo programą, patvirtintą 2005 m. miesto tarybos - „Mados kvartalo“ sukūrimas. Meno mokyklos „ArtEz akademija“ dėka, Arnheim mieste įsikūrė svarbiausių viso pasaulio mados produkcijos ir dizaino mokyklų atstovybės. Pradinis projekto tikslas buvo renovuoti patalpas ir įkurti parduotuves bei būstus neseniai įgijusiems kvalifikaciją jauniesiems verslininkams.
Arnhem miesto socialinio būsto įstaiga Volkshuisvesting, valdanti 90% Klerandal rajono būsto akcijų, garantavo reikalingą investicijų bendrafinansavimo dalį.
Siekiant surasti papildomų lėšų ir paskatinti jaunus dizainerius persikelti į Klarendal buvo įkurta URBACT Vietos paramos grupė (angl. Local Support Group). Ji parengė Vietos veiklos planą su detalizuotu veiklų sąrašu, numatančiu 17 aiškių tikslų, priskiriamų vienam ar keliems Vietos paramos grupės nariams.
„URBAMECO dėka “Mados kvartalo” projektas tikrai išaugo”- teigė ChrisZeevenhooven, Klarendal rajono Arnhem miesto tarybos vadovas. „Tai, jog skirtingi veikėjai su kartais skirtingais tikslais gali 6 ar 7 kartus per metus peržiūrėti jau pasiektą reiškia, jog mes galime sukurti bendrus rajono plėtros tikslus”.
Akivaizdūs rezultatai
Patvirtintas prieš pat 2008 m. vasarą, Vietos veiksmų planas padėjo pasiekti keletą svarbių tikslų. Mados sektoriaus verslininkų tinklas stiprino iki tol veikusias pavienes profesines asociacijas (prisijungė nauji nariai) ir buvo pradėti organizuoti reguliarūs susitikimai. Taip pat buvo įkurta nauja asociacija, kurios tikslas - skatinti verslumą. Vietos paramos grupė sukūrė mokymų ir konsultavimo programas, skirtas skatinti naujų įmonių kūrimąsi.
Arnhem miesto socialinio būsto įstaiga Volkhuisvesting investavo 25 mln. eurų naujos infrastruktūros sukūrimui ir viešųjų erdvių modernizavimui. URBAMECO projekto valdymo institucijai - Gelderland provincijai (Olandija) , prisijungus prie šios bendradarbiavimo iniciatyvos, projekto partneriams atsivėrė galimybė pasinaudoti Europos regioninės plėtros fondo parama. Arnheim miestas taip pat gavo 3,3 mln. eurų investicijų iš Europos Komisijos 2007 m. liepos mėn. patvirtintos programos, skatinančios Olandijos miestų patrauklumą.
Įgyvendinant projektą Vietos paramos grupės paraleliai su verslininkais atlieka reguliarius tyrimus, siekiant sumažinti rajono nesaugumą.
Mada, kaip socialinės įvairovės ir pagyvinimo faktorius
2008 m. gegužės mėn. Klarendal rajone buvo atidaryta dvidešimt parduotuvių ir dizainerių namų. Programos įgyvendinimo laikotarpiu, iki 2010 m. pradžios, turi būti atidaryta dar dvidešimt parduotuvių. Centriniame pastate įsikūręs restoranas ir kavinė, kurie prisidėjo prie naujo komercinio rajono įvaizdžio kūrimo.
Kitas iniciatyvos etapas – sumažinti barjerus tarp Klarendal rajono ir miesto centro renovuojant viešas erdvės aplink du pagrindinius privažiavimo kelius. Be to, projekto veiklas ketinama išplėsti iki kaimyninių rajonų Sint Marten ir Spoorhoek, kurie yra įtraukti į Vietos paramos grupę.
„Vietos gyventojai remia „Mados kvartalo“ plėtrą“ – teigia Chris Zeevenhooven. „Jie galbūt neturi pinigų įsigyti ką nors iš dizainerių parduotuvių, bet jie mato, kaip ši energija keičia jų aplinką, kaip ji išskiria kvartalą iš kitų miesto rajonų“.
Daugiau apie URBAMECO projektus ir Vietos veiksmų planus skaitykite:
Arnhem URBAMECO
Arnhem Vietos veiksmų planas
URBACT naujienos
Prisijunkite prie naujų URBACT projektų
Likus vienai dienai iki URBACT metinės konferencijos Stokholme buvo patvirtinti nauji URBACT projektai
Lapkričio mėn. pabaigoje URBACT programos tinklalapyje bus paskelbtas patvirtintų projektų sąrašas. Nauji URBACT projektai turės suformuoti savo partnerystes. Tinklalapyje bus pateikti vadovaujančių partnerių kontaktai, kuriais galės pasinaudoti kitų ES valstybių narių miestų atstovai, pageidaujantys tapti vieno iš šių projektų partneriais.
„Kūrybiniai klasteriai: vietos ekonominės veiklos ir galimybių jaunimui diversifikavimas”
Neseniai įvyko URBACT projekto „Kūrybiniai klasteriai mažo tankumo vietovėse” pristatymas Ploiesti Mizil mieste Rumunijoje, teminiame seminare „Kūrybiniai klasteriai: vietos ekonominės veiklos ir galimybių jaunimui diversifikavimas”. Renginys vyko kaip Europos 2009 m. kūrybiškumo ir inovacijų metų programos dalis.
Pradinė Kūrybinių klasterių projekto prielaida yra ta, kad kūrybiškumas gali veikti kaip mažų miestų ekonominio vystymosi varomoji jėga. Projektu siekiama perkelti tradicinius miestų atributus (prieinamumą, kultūrinį gyvenimą, technologinę įrangą, konkurencingus klasterius, pasaulinius tinklus ir kt.) į vidutinio dydžio arba mažus miestus.
Keturi projekto seminarai buvo skirti:
- Brandžių naujai augančių potencialų kūrybiškumas ir aktyvinimas
- Turizmo vaidmens permąstymas kūrybiškų vietos strategijų rėmuose
- Naujai atsirandančių produktyvių galimybių skatinimas
- Visapusiškos perspektyvos Rytų Europoje
Daugiau apie Kūrybinius klasterius skaitykite čia.
Europos naujienos:
Nauja bendradarbiavimo rūšis Europoje: makroregionų strategijos
Europos Sąjungos strategija Baltijos jūros regionui yra pirma tokio pobūdžio Europos lygio strategija. Jos pavyzdžiu gali būti sekama rengiant kitas panašias iniciatyvas, pavyzdžiui, Dunojaus regiono strategiją.
ES strategija Baltijos jūros regionams jungia aštuonias valstybes nares (Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija, Švedija, Vokietija), kurios sutelkė pajėgas spręsti konkrečius iššūkius atitinkamose srityse, ypatingai aplinkos apsaugos problemas, sąlygojamas didelio jūros užterštumo. Kiti tikslai – regiono ekonomikos konkurencingumo didinimas, ypatingą dėmesį skiriant moksliniams tyrimams ir inovacijoms, energetikos ir transporto tinklų vystymas, regiono saugumo gerinimas, ypač laivininkystės. Strategija susideda iš detalaus veiksmų plano, apimančio 80 bandomųjų projektų ir 15 prioritetinių veiklos sričių, už kiekvienos iš kurių priežiūra yra atsakinga vadovaujanti šalis arba kiti partneriai (ūkininkų federacijos, inovacijų centrai, Šiaurės ministrų taryba ir kt.)
Naujas regioninio bendradarbiavimo modelis?
Spalio mėn. viduryje Stokholme, ministrų konferencijoje, komisijos narys B. Sabecki pristatė dokumentą „Nuo Baltijos jūros iki Dunojaus baseino – makroregiono strategija ES”, kuriame pateikti galimi apibrėžimai, galimybės ir tikslai kitoms makroregiono strategijoms, mokomieji Baltijos jūros regiono pavyzdžiai. Dokumento išvadose teigiama, kad makroregionų strategija gali pateikti naudingų struktūrinių pavyzdžių kaip kovoti su regionui kylančiais iššūkiais ir panaudoti turimas galimybes.
Tai, ar makroregionas galėtų tapti svarbia priemone ES fondų plano ir įgyvendinimo procese, gali būti esminis klausimas, apimantis platesnes diskusijas dėl būsimosios ES sanglaudos politikos po 2013 m.
Kviečiame perskaityti pranešimą „Nauja Europos bendradarbiavimo rūšis: makroregionų strategija?“ URBACT tinklalapio bloge.
2009 m. gruodžio mėn. naujienlaiškis PDF formatu http://www.urbact.lt/images/newsletters/2009gruodis.pdf
