Darni statyba tapo Europos urbanistinio vystymosi tikslu, tačiau koks likimas laukia istorinių pastatų Europos miestų ir miestelių centruose ? Būdami simboliais savo bendruomenėms bei traukos taškais turistams, šie paveldo objektai kartu yra didelis iššūkis vietos valdžiai: juos brangu rekonstruoti bei apšildyti, juose gali būti nepatogu gyventi. Šiemet pasibaigsiantis trejus metus vykęs URBACT projektas LINKS apjungė devynis senamiesčius turinčius provincijos miestus, kurie galėjo keistis idėjomis bei patirtimi, kaip išsaugoti šį paveldą ir padėti bendruomenėms klestėti ateityje.
Pastaraisiais dešimtmečiais ne viena bendruomenė matė, kaip jų senamiestis buvo „sumuziejintas“ ir prarado gyvybingumą. Taip atsitikus, gyventojai paliko centrą ir išsikėlė į miesto pakraščius ieškodami pigesnio bei patogesnio būsto, kurį lengva būtų pasiekti automobiliu. Be to, istoriniai pastatai turi nemažą įtaką aplinkai energijos suvartojimo atžvilgiu, todėl vienas iš iššūkių yra pagerinti jų izoliaciją bei energijos efektyvumą ir paversti patrauklesnėmis vietomis gyventi.
Devyni miestai partneriai - Anderlechtas Belgijoje, Kilkenny Airijoje, Brasovas Rumunijoje, Freibergas Vokietijoje, Bayonne Prancūzijoje, Almeria Ispanijoje, Veria Graikijoje, Delftas Nyderlanduose ir Budrio Italijoje – susiduria su panašiomisproblemomis nepaisant skirtingų aplinkybių. Šiame straipsnelyje iš arčiau susipažinsime su Budrio, esančio Emilia Romagna regione Italijoje, situacija.
Šis sparčiai augantis miestelis, turintis 20,000 gyventojų, yra 20 kilometrų į rytus nuo Bolonijos, tačiau turi savą istoriją bei tapatybę.
2012 gegužę du žemės drebėjimai per devynis dienas sugriovė vos 50 km atstumu esančių miestelių senamiesčius, žuvo 27 žmones. Naujai išrinktam Budrio miestelio merui Giulio Pierini tapo akivaizdu, kad šalia istorinių pastatų atstatymo, būtina rūpintis ir jų konstrukcijų vientisumu.
Miestelis taip pat pradėjo savo visuomeninių pastatų energijos vartojimo auditą. Be to, buvo susikoncentruota ties bendruomenės dalyvavimu atnaujinant vieną ypatingą senamiesčio gatvę - via Garibaldi. Joje – namai, 17 mažiaus teatras, biblioteka bei muziejai.
Pasak Budrio įgyvendinamo projekto LINKS koordinatorės Valentinos Ballotta, šie visuomeniniai pastatai ne visuomet matomi iš lauko, o keletas parduotuvių uždarytos. ”Norėjome padaryti šiuos pastatus matomus naktį bei atgaivinti prekybą gatvėje,“ – sako ji.
Savivaldybė rengė susitikimus su visomis susijusiomis pusėmis – prekybininkais, įmonėmis, kultūros asociacijomis bei eiliniais gyventojais. Kai veiksmų planas bus sukurtas, gyventojai jausis prie jo prisidėję. Žinoma, tokio projekto finansavimą rasti nebus lengva, tačiau saviavodybė jau gavo grantą per regioninę energijos plano programą ir tikisi, jog pavyks paramos gauti ir kitur. Taip pat ieškoma finansavimo ir iš privataus sektoriaus.
“Projektas LINKS mums yra didelis pokytis,” sako Giulio Pierini. “Iki šiol daugelis urbanistinio planavimo sprendimų buvo vienpusiškai politiški ar administraciniai. O dabar šiais sprendimais dalinamės su gyventojais, taip siekdami, jog kiekvienas jaustų atsakomybę prieš iškeltus tikslus. Gyventojai taip pat galės jautis išdidūs prisidėję prie šio pokyčių proceso.”
Budrio teatrui, kuris liepos ir rugpjūčio mėnesiais labai įkaista, skubiai reikalingas klimato sureguliavimas. Šiam ir kitiems (įskaitant ir privačius) istoriniams objektams taikomi griežti Italijos kultūros paveldo apsaugos tarnybos reikalavimai, kurie gali būti kliūtis atnaujinimui.
Vietos veiksmų plane savivaldybė siekia sušvelninti šį procesą teikdama informacines paslaugas tiems, kurie nori savo pastatams taikyti eko-restauracijos principą. Vienas iš dalykų, kurių norėtų pasiekti Budrio ir kiti LINKS partneriai, yra tai, kad Europos Komisija peržiūrėtų statybos ir rekonstrukcijos taisykles. Tikimasi, jog didesnis šių taisyklių lankstumas padėtų Europos istoriniams miestų centrams tapti gyvybingais eko-rajonais.
