Trumpai: dizaino planavimas sėkmingai ir darniai būsto plėtrai
Baigiamojoje URBACT projekto HOPUS ataskaitoje pagrindinis dėmesys skiriamas darnaus būsto Europoje problematikai. Tai paaiškina, kodėl miestų planavimas yra svarbi priemonė miestų erdvės kokybei, dizaino ir statybos tobulinimui. Ši santrauka parengta pagal Philip Stein ir Matthew Carmona analizę.
Būsto kokybės kūrimas sujungia vietos valdžios institucijas, privačius investuotojus, kuriems gyvenamosios srities plėtra yra pelno šaltinis ir kitos suinteresuotosios šalys, kurių kiekviena siekia savo tikslų.
Ekonominės „sausros“ metu, socialinio būsto programų plėtra sulėtėjo visoje Europoje ir daugeliu atvejų ji apskirtai neegzistuoja. Tai yra priežastis, kodėl šioje srityje įsigali privataus sektoriaus iniciatyva, sąlygojanti daugiau ar mažiau fragmentuotą miestų plėtrą, priklausomai nuo to, kaip efektyviai veikia vietos savivalda. Rezultatas – smarkiai į rinką orientuotas miestas, kuriame būsto pasiūla yra kaip universalinėje parduotuvėje. Tiesa, kruopšti kokybės kontrolė, taikoma maisto produktams, nėra pritaikoma būsto rinkoje, kur klientams/vartotojams sudėtinga iš anksto vertinti objektą, į kurį jie investuoja.
Ieškodami atsako į tebevykstančią prastos kokybės būsto plėtrą miestuose, projekto HOPUS partneriai (Romos La Sapienza universitetas, Gdansko, Delft (Nyderlandai) irMinho (Portugalija) universitetai,
Reggio di Calabria (Italija) savivaldybė ir universitetas) sprendė esminį klausimą: „Ar įmanoma sumažinti kai kurių aukštesnės kokybės pastatų projektavimo principus, o vietoje to sukurti minimalus standartus žmogiškesnei, glaudesnei ir darnesnei viešajai sričiai?
Dizaino gairių kūrimas yra viena iš galimybių kontroliuoti miestų formavimosi procesą, kartu paliekanti pakankamai galimybių realizuoti saviraiškos laisvę tobulinant homogenišką miestų visumą. Tai gali būti apibūdinama kaip priemonių rinkinys, kuriomis nustatomi pagrindiniai parametrai, kurias skatinama tolesnė miestų dizaino plėtra. Ji gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, dizaino gairės, vadovai, dizaino strategijos, ženklinimo sistemos ir dizaino kodai.
HOPUS projekto partneriai nustatė, kad dizaino planavimas, kaip papildomas bendrojo planavimo komponentas, sujungia miesto viziją ir konkrečių pastatų dizainą, pavyzdžiui, Swindon mieste (Didžioji Britanija) 4500 namų 309 hektarų plote, ketinantis statyti nekilnojamojo turto plėtotojas, savivaldybės Tarybos pritarimu, organizuodamas bendrojo planavimo procesą kartu su dizaineriu nustatė teritorijos dizaino kodą.
Keletas HOPUS projekto pavyzdžių:
Reggio Calabria miestas ir “Mediterranea” Reggio Calabria univesritetas sukūrė bendrą veiksmų planą, kuriuo siekiama atnaujinti mieste esančius pastatus. Pagal šį planą universitetas parengė praktikos vadovą, paremtą ankstesne modernizavimo patirtimi bei abu partneriai pradėjo įgyvendinti du pilotinius projektus. Šių priemonių įgyvendinimą skatino tuo tikslu įkurta Vietos paramos grupė, į praktikos vadovo techninių ir operatyvinių komponentų plėtrą įtraukdama pramonės ir statybos asociacijas. Pasibaigus pirmiesiems kontrolės etapams, praktikos vadovas bus pritaikytas miesto lygmeniu ir teiks informaciją visai viešojo ir privataus būsto modernizavimo veiklai.
Gdansko technologijos universitetas sudarė vietos paramos grupę iš keleto viešųjų institucijų, planavimo agentūrų ir privačių statybos įmonių, veikiančių būsto srityje. Šiuo atžvilgiu, pagrindinis partnerių dėmesys buvo sutelktas į tai, kad valdžios struktūros Lenkijoje šiuo metu yra stipriai įtakotos privataus kapitalo investicijų, kurios trukdo subalansuotai miestų plėtrai dėl labiau spekuliacinio pobūdžio sprendimų.
Iš esmės vietos veikla buvo siekiama didinti įvairių suinteresuotų galimų naudos gavėjų tarpusavio supratimą kartu skatinant integruotą požiūrį į miesto plėtrą, orientuojantis į miesto kokybę. Su šios veiklos pasiekimais ir darnaus būsto plėtros problematika visuomenė ir didelė techninių ir profesinių specialistų auditorija buvo supažindinta 2009 m. balandžio mėn. Gdynėje (Lenkija) vykusioje konferencijoje.
Skaitykite daugiau:
Reportažas : „Mes negalime sukurti sėkmingos Europos Sąjungos be miestų pagalbos“
2009 m. spalio mėn. Europos Regioninės politikos komisaru tapo Austrijos atstovas Johannes Hahn Šiame straipsnyje jis diskutuoja apie miestų stipriąsias ir silpnąsias vietas, inovacijas, energijos taupymą bei kultūrinį identitetą.
Austrijoje Jūs gyvenate turtingą ir įvairų profesinį gyvenimą privačiame sektoriuje bei kaip politikas. Kas paskatino Jus tapti Europos komisaru 2009 m.?
Aš visada buvau didelis Europos Sąjungos šalininkas, manau, kad tai yra vienas iš didžiausių mūsų laikų taikos projektų. Aš priklausiau grupei žmonių, kurie aktyviai siekė Austrijos narystės Europos Sąjungoje. Man didelė garbė dirbti Europos Sąjungai, ypač įdomiausioje ir daugiausia iššūkių reikalaujančioje - regioninės politikos srityje, kadangi tik šioje srityje Europos idealas yra realizuojamas iš esmės.
Kokie svarbiausi prioritetai?
Trys svarbiausios sritys, kurios aš norėčiau, kad būtų aktyvesnės ir kiek galima stipresnės:
Jūsų nuomone, kokia bus regioninė politika ateityje?
Regioninė politika yra investicijų politika, kuri turėtų dirbti visos Europos regionams ir miestams. Tai – ne labdara, tai – investavimas į Europos ateitį. Tai ypač pasakytina apie regioninės politikos vaidmenį Europos 2020 m. strategijoje. Šios strategijos pagrindu mes užsibrėžiame ambicingą tikslą - užtikrinti mūsų ekonomikos atsigavimą ir tuo pačiu spręsti ateities iššūkius. Aš tikiu, kad šis ryšys yra gyvybiškai svarbus kuriant „žalesnę“, socialiai labiau integruotą ir pagaliau, darnesnę Europą.
Ar Jūs manote, kad sanglaudos politika ateityje turėtų įtraukti konkrečius miestų politikos akcentus?
Taip, be abejo! Mes negalime kurti sėkmingos Europos Sąjungos be miestų. Todėl miestai bus ypatingai svarbūs Europai 2020 m.: pirmiausia jie turi unikalią galimybę “žalios” ir socialiai integruotos ekonomikos augimui. Taip yra mūsų miestuose, kad didžiausios energijos taupymo potencialų ir taip pat yra miestuose, kad socialinės problemos gali smogti skaudžiausiai.
Kita priežastis, žinoma, reikalingos investicijos pareikalaus didžiulės finansinės paramos, konkrečiai siekiant parodyti naujų energijos schemų ar socialinių naujovių naudą.
Aš tikiu, kad šia prasme, sanglaudos politika ir jos solidžios finansinės priemonės turi vaidinti svarbų vaidmenį.
Kaip Jūs žinote, URBACT programa suteikia galimybę miestams rasti konkrečius sprendimus esamoms problemoms bendradarbiaujant tarpusavyje. Jūs turite daug žinių apie šiuos miestus ir ypač apie Vieną, kur ilgą laiką Jūs dirbote. Jūsų nuomone, kokios yra pagrindinės vertybės šiandien?
Šiandien daugiau nei 70 % europiečių gyvena miestuose ir daugiau kaip 80 % BVP gaminama būtent ten. Miestai valdo regioninę, kartais ir nacionalinę ekonomiką. Inovacijų diegimas dažniausiai vyksta miestuose. Bet taip pat nepamirškime jų integracijos poveikio ir jų vaidmens formuojant kultūrinį identitetą. Tai yra stipriosios pusės, būdingos miestams ir jos turi būti naudojamos regioninės politikos plėtroje.
Miestai mums reikalingi kuriant sveikesnę ir turtingesnę Europą!
Pagrindiniai miestų trūkumai?
Socialinė poliarizacija yra neabejotinai vienas iš trūkumų, kitas – energijos vartojimas. Tačiau pateikime šį klausimą kaip pavyzdį: pagal viso pasaulio paskaičiavimus, miestai naudoja maždaug du trečdalius energijos ir gamina iki 70 % visų CO2 emisijų. Sumažinti šį procentą yra iššūkis. Tačiau miestai yra taip pat sprendimo dalis: jų tankumo dėka, miestai gali efektyviau naudoti energiją ir didelių galimybių dėka tikrai sutaupyti. Miestietiškas gyvenimo būdas mieste taip pat gali reikalauti kur kas mažiau energijos, nei kitoks. Pavyzdžiui, miestų gyventojams automobiliu reikia naudotis kur kas rečiau, nei kaimo vietovių gyventojams. Jie taip pat gali taupyti energiją naudodami centralizuotas šildymo sistemas.
URBACT programos vaidmuo yra parengti integruotą požiūrį į darnaus miesto plėtrą. Ką tai reiškia Jums?
Mano nuomone, tokiu būdu turi būti sprendžiami miesto plėtros klausimai. Tai yra holistinis, visus sektorius apimantis požiūris, kuris idealiai apima skirtingas politines sritis (vietos ekonomika, socialiniai klausimai, aplinkosauginė veikla ir kt.). Šis požiūris apima glaudaus bendradarbiavimo plėtrą tarp vietos suinteresuotų šalių, įvairių administracinių lygmenų ir pliečių. Iš savo asmeninės patirties dirbant su Vienos Miestų bendruomenės iniciatyvinėmis programomis (angl. URBAN Community Initiative programmes) galiu pasakyti, kad ji duoda realią naudą.
Skaitykite daugiau:
Naujienos:
Naujos priemonės, skirtos pagerinti romų būsto sąlygas
Europos Parlamentas pritarė Europos Komisijos pasiūlymui, kuris suteikia galimybę panaudoti Europos regionines lėšas marginalizuotų mažumos bendruomenių būsto sąlygoms tobulinti. URBACT programos Roma-Net projekto partneriai , kurių tikslas - pagerinti romų integraciją, pritarė šiam pasiūlymui.
Naujai priimtu sprendimu bus išplėstas Europos regioninės plėtros fondas (angl. European Regional Development Fund), iš kurios bus galima finansuoti intervencines priemones mažumų bendruomenių būsto sąlygų gerinimui visose šalyse narėse. Šis pakeitimas aiškiai, bet ne išskirtinai nukreiptas į romų populiaciją. Jis apima jau esamų pastatų atnaujinimą, o taip pat ir naujų pastatų statybą tiek kaimo, tiek miesto vietovėse. Europos Regioninės politikos plėtros fondo finansavimas nebus taikomas privačiai nuosavybei, o tik viešojo administravimo institucijų projektams.
Skaitykite daugiau:
- Naujos priemonės tobulinant būsto sąlygas – URBACT tinklalapis
- Specialus reportažas: Roma-Net – grąžinkite romų žmonėms orumą - URBACT tinkalapis
- Roma-Net - URBACT tinklalapis
- Europos Sąjunga ir romai - EUROPA tinklalapis
